Tyrėjų grupė, anksčiau rekonstravusi plastiką valgantį fermentą, vadinamą PETase, dabar jį sujungė su antruoju fermentu, kad pagreitintų procesą, nurodoma Portsmuto universiteto pranešime spaudai.
Šis superfermentas gali turėti didelės įtakos perdirbant polietileno tereftalatą (PET), kuris yra labiausiai paplitęs termoplastikas, naudojamas vienkartinių gėrimų butelių, kilimų ir drabužių gamyboje.
PET natūralus susiskaidymas aplinkoje trunka šimtus metų. O PETase gali suskaidyti jį vos per kelias dienas.
Portsmuto universiteto Fermentų inovacijų centro direktorius ir tyrimo autorius Johnas McGeehanas CNN sakė, kad šis naujausias atradimas yra labai svarbi stotelė naudojant fermentus plastiko perdirbimui ir plastiko taršos mažinimui.
„Ir patys buvome nustebę, kad fermentai taip gerai suveikė“, – sakė Johnas McGeehanas, bet pridūrė, kad kol kas procesas vis dar gerokai per lėtas, kad būtų komerciškai perspektyvus.
Jis CNN sakė, kad tyrėjai gavo finansavimą tolesniems eksperimentams atlikti, o tokie sėkmingi tyrimai gali reikšti, kad esamą PET galima perdirbti, o ne naudoti iškastinį kurą kuriant naują plastiką.
Kaip visa tai veikia?
Superfermente sujungiami fermentai PETase ir MHETase. Šių dviejų fermentų mišinys, suardo PET dvigubai greičiau nei tai padarytų tik PETase, maža to dviejų fermentų sujungimas PET sunaikinimo greitį padidino dar tris kartus.
J.McGeehanas naudojo deimantinį šviesos šaltinį, prietaisą, kuris naudoja 10 milijardų kartų ryškesnius nei Saulė rentgeno spindulius, kad galėtų pamatyti atskirus atomus, MHETas'ės molekulinei struktūrai atvaizduoti.
Tada mokslininkai galėjo sukurti naują superfermentą, sujungdami MHETase ir PETase, efektyviai sujungdami DNR fermentus, kad būtų sukurta viena ilga grandinė.
Ši technika dažniausiai naudojama biokuro pramonėje, kuri fermentus naudoja skaidydama celiulazes, tačiau J.McGeehanas teigė, kad tai yra pirmasis jam žinomas fermentų derinys plastiko skaidymui.
Visas tyrimas buvo paskelbtas pirmadienį žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“.
Kaip dar gali būti suskaidomas plastikas?
Plastiko tarša yra viena iš aktualiausių aplinkosaugos problemų šiais laikais. Naujausia „The Pew Charitable Trusts“ ataskaita prognozuoja, kad plastiko, patenkančio į vandenyną, kiekis iki 2040 metų gali išaugti beveik trigubai – iki 29 milijonų metrinių tonų per metus – tai yra lygu 50 kilogramų kiekvienam planetos pakrantės metrui.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nėra „vieno sprendimo“, tačiau „ambicinga perdirbimo strategija“ gali sumažinti 31–45% plastiko taršos.
Kitas galimas plastiko taršos sprendimas – mažas vaškinis kirminas, kuris dėl savo žarnyno bakterijų gali susmulkinti plastiką, net polietileną, taip pat paprastą ir biologiškai neskaidomą plastiką, kuris šiuo metu užkemša sąvartynus ir jūras.
Taip pat prie plastiko skaidymo galėtų prisidėti ir vadinamieji miltiniai kirminai. Dėl jų žarnyne gyvenančių bakterijų maždaug 3000–4000 šių kirminų gali suskaidyti vieną putplasčio kavos puodelį maždaug per savaitę.