Tokius duomenis surinko JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), aprašęs 21 anafilaksijos atvejį po to, kai tarp gruodžio 14 ir gruodžio 23 d. buvo vakcinuota 1 893 360 žmonių.
„Gaunamas vidurkis – 11,1 anafilaksijos atvejų vienam milijonui sunaudotų dozių“, – sakė aukšto lygio CDC pareigūnė Nancy Messonnier.
Palyginimui, iš milijono gripo vakcinos dozių pasitaiko apie 1,3 anafilaksijos atvejų, taigi, vakcinos nuo COVID-19 potencialas sukelti nepageidaujamą reakciją yra maždaug 10 kartų didesnis
N.Messonnier pridūrė, kad anafilaksinės reakcijos atvejai, nepaisant didesnio dažnumo, vis dar yra „išskirtinai retos“ ir žmonėms vakcinuotis vis dar labai smarkiai rekomenduojama, ypač COVID-19 pandemijos kontekste, kuomet liga žmonių sveikatai ir gyvybei kelia gerokai didesnę grėsmę.
„Kad būtų geriau suprantama skiepijimosi nauda – rizika susirgti COVID-19 ir patirti prastą ligos eigą ir rezultatą yra vis dar didesnė nei stipraus nepageidaujamo vakcinos poveikio rizika. Laimei, žinome, kaip suvaldyti anafilaksines situacijas ir imunizacijos centruose yra visos reikalingos priemonės, o skiepijimą vykdantys žmonės yra pasirengę apsaugoti ir nuo anafilaksinių reakcijų“, – sakė institucijos atstovė.
Ūmias alergines reakcija patyrę asmenys buvo nuo 27 iki 60 metų amžiaus, vidutinis amžius – 40 metų. Visiems išskyrus du žmones reakcija buvo slopinama epinefrino injekcijomis.
90 proc. (19 atvejų) reakcijas patyrusių asmenų buvo moterys, vidutinis laikas nuo injekcijos iki reakcijos pradžios buvo 13 minučių, bet svyravo nuo 2 iki 150 minučių.
19 proc. (4 pacientus) teko hospitalizuoti, įskaitant tris, kurie buvo paguldyti į intensyvios terapijos skyrių, likę pacientai pagalbos sulaukė skubios pagalbos skyriuje. Tyrimo atlikimo metu visi šie asmenys, išskyrus vieną, jau buvo grįžę namo, mirčių dėl anafilaksinės reakcijos nebuvo.
Reakcijos simptomai buvo bėrimas, gerklės užspaudimas, liežuvio ištinimas, dusulys, užkimimas, ištinusios lūpos, nesiliaujantis sausas kosulys.
Kol kas nėra tiksliai žinoma, koks konkrečiai vakcinos ingredientas galėjo sukelti šias reakcijas, tačiau kol kas akys krypsta į polietilenglikolį – junginį, kuris vakcinose iki šiol dar nė karto nebuvo naudojamas, tačiau kuris yra dažnas kasdienių medicinos ir higienos produktų (šampūnų, dantų pastų, vidurius laisvinančių preparatų) komponentas.
Kitos vakcinos, kurią pagamino įmonė „Moderna“, analogiškų tyrimų rezultatų dar nėra – JAV antroji vakcina buvo patvirtinta ir pradėta vartoti savaite vėliau nei „Pfizer“.
Abiejose vakcinose polietilenglikolis yra naudojamas kaip apvalkalas, apsaugantis pagrindinį vakcinos komponentą – genetinę medžiagą – pernešant ją į ląstelių vidų.
