Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Mokslininkai išmoko suvirinti stiklą ir metalą

Virinimas – tai dviejų metalinių detalių sujungimas. Tam reikia įrangos, įgūdžių, o ir metalai turi būti suderinami. Tačiau dabar Heriot-Watt universiteto Edinburge (JK) mokslininkai surado būdą kaip privirinti stiklą prie metalo. Bet kam šią technologiją bus galima panaudoti?
Stiklo ir metalo virinimo siūlės gali būti itin smulkios bei tikslios
Stiklo ir metalo virinimo siūlės gali būti itin smulkios bei tikslios / Heriot-Watt universiteto nuotr.

Aišku, ši technologija vis dar yra tik pradinėse vystymosi stadijose – prireiks kelių metų, kol metalą ir stiklą ims virinti gamyklos. Tačiau mokslininkai vis tiek džiaugiasi savo pasiekimu – juk niekas anksčiau nekūrė tokio tipo stiklo ir metalo jungčių.

Technologija yra grindžiama trumpais, bet galingais lazerio impulsais. Stiklas yra prispaudžiamas prie metalo, o tuomet per jį siunčiamas itin trumpas lazerio impulsas, trunkantis vos kelias pikosekundes. Lazerio spindulys turi būti sukoncentruotas į tašką, kuriame medžiagos liečiasi. Vos kelių mikronų plote sukuriamas mikroplazmos kamuolys, kurį mokslininkai lygina su kamuoliniu žaibu. Šis megavato galios kamuolys išlydo ir sumaišo medžiagas. Sukuriamas neįprastas metalo ir stiklo lydinys, kuris mechaniškai išlaiko dvi dalis kartu.

Aišku, stiklas ir metalas nesimaišo. Sukuriama jungtis vis dar yra iš dviejų skirtingų medžiagų, tačiau jos yra taip persipynusios, kad metalinės dalies jau nebeįmanoma atskirti nuo stiklo. Aišku, nebent stiklas bus sudaužytas. Mokslininkai šias jungtis jau išbandė -40 laipsnių šaltyje ir +90 laipsnių karštyje – tvirtumo testą jos išlaikė. Jie taip pat virino skirtingo tipo stiklus, įskaitant safyrą, ir skirtingus metalus – aliuminį, titaną ir nerūdijantį plieną.

Kam tokia technologija galėtų būti reikalinga? Na, visų pirma į galvą ateina mintis apie automobilių stiklus. Dabar jie yra klijuojami. Klijai su laiku pasensta, sukietėja ir praranda tvirtumą. Stiklą tiesiog privirinti gamykloje būtų greičiau. Problema ta, kad stiklą būtų sunkiau ir brangiau pakeisti, todėl tokia technologija tikriausiai tiktų ne visur.

Vis daugiau išmaniųjų telefonų turi stiklinius korpusus. Vėlgi, jie yra klijuojami, o privirinimas būtų greitesnis ir galimai pigesnis procesas.

Galiausiai, jei slėgio bandymai bus sėkmingi, stiklo virinimas gali pasitarnauti ir laivybos, aviacijos ir kosmoso technologijose. Mokslininkai teigia, kad tokia jungtis būtų sandari. Tiesa, prireiks dar ne vienerių metų ir, tikriausiai, didžiųjų kompanijų susidomėjimo, kad stiklo ir metalo virinimas paliktų laboratorijas ir persikeltų ir gamyklas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos