Medis ir betonas – tolimos praeities atgyvenos. Visas šiuolaikiškas miestas – mokyklos, parduotuvės, ligoninės ir visi kiti pastatai – yra gyvi, nuolat augantys, mirštantys ir regeneruojantys grybai.
Bent jau tokią viziją (ar sapną?) pateikia grupė Europos mokslininkų, tvirtinančių, jog tai yra pirmas pasaulyje bandymas pažvelgti į gyvų grybų, kaip žaliavos futuristiškoms, gamtai draugiškoms monolitinėms struktūroms, panaudojimą – anot jų, tai sukeltų revoliuciją ir pastatų aplinkoje, ir ekonomikoje.
„Siūlome vystyti struktūrinį substratą panaudojant gyvą grybo micelį. Pastatai iš grybų patys augs, patys statysis ir patys taisysis“, – savo analizėje tvirtino mokslininkai.
Šį tyrimą galima vadinti atsaku į katastrofinės klimato kaitos problemą. Statybinių medžiagų užsiauginimas iš biologinių medžiagų teoriškai turėtų sumažinti statybų pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro ekonomikos ir aplinkai žalingos kasybos pramonės.
„Grybų kilmės medžiagos gali pasižymėti įvairiausiomis mechaninėmis savybėmis – nuo primenančių putas ar panašių į medieną iki panašesnių į polimerus ar elastomerus. Faktas, kad iš grybų galima gauti medieną primenančią medžiagą, parodo, kad grybus galime panaudoti statybų pramonėje“, – sakė šio kol kas dar nerecenzuoto tyrimo bendraautoris, Nyderlandų Utrechto universiteto mikrobiologas Hanas Wöstenas.
Grybai, kaip ir daugelis kitų gyvųjų medžiagų, nėra absoliučiai nauja idėja architektūroje – būta ir kitų mokslininkų grupių, svarsčiusių apie statybinių medžių gavimą iš micelio.
Pavyzdžiui, NASA ir šiuo metu tyrinėja, ar Marso dirvoje galima būtų auginti grybus, kurie taptų nebrangių gyvenamųjų būstų pagrindu.
Tačiau visų ankstesnių projektų eigoje būdavo numatytas augančio grybo nužudymas – dėl to grybas įgyja atsparumo fiziniam poveikiui ir tampa tinkamesniu statyboms – Nyderlandų mokslininkai tvirtina, kad jau dabar yra išbandyta galimybė tokius grybus panaudoti atraminėms struktūroms, išorinėms sienoms statyti.
Bet iki šiol jokie mokslininkai nėra tyrinėję galimybės monolitines struktūras statyti iš gyvų grybų.
„Patraukliausia mūsų medžiagos savybė yra ta, kad ji yra biologiškai iri, todėl prisideda prie žiedinės ekonomikos“, – sakė H.Wöstenas.
Bet kartu tikimasi, kad statybiniai grybai nepradės irti tuo metu, kai jie bus reikalingi kaip statybinė medžiaga. „Šį paradoksą galima įveikti įvairiomis dangomis. Tiesą sakant, ir dabar, norėdami apsaugoti medieną nuo irimo, ją padengiame aliejinių dažų sluoksniu. Gali būti, kad pavyks atrasti grybą, kuris augina į medieną panašią medžiagą net jo nesuspaudus“, – sakė mokslininkas.
H.Wöstenas tvirtina, kad tikslas yra grybų pagrindo architektūrą išlaikyti gyvą net tada, kai dalis jos yra padengta kokiomis nors dangomis – kad architektas galėtų ją atgaivinti vandeniu ir paskatinti tolesnį augimą, reikalingą struktūrų savaiminiam pasitaisymui ar architektūriniams pokyčiams.
Anot mokslininkų panašias dangas būtų galima panaudoti stabilizuojant ir vidines grybo struktūras, kurios pakeistų įprastinių pastatų kanalizaciją, elektros instaliacijas, kitus logistinius poreikius.
Bet svarbu nepamiršti, kad šios idėjos – kaip ir daugelis kitų tos pačios mokslininkų komandos tyrimų – kol kas yra dar tik ganėtinai spekuliaciniame lygmenyje.
Vakarų Anglijos universiteto kompiuterių mokslininkas Andrew Adamatzky, taip pat šio tyrimo bendraautoris, leidiniui „Futurism“ sakė, kad jis su kolegomis bando iš grybų sukurti neuromorfines elektros grandines ir kitos elektronikos.
Jis pripažįsta, kad įprastiniai laidai yra ir pigesni, ir dirbti su jais paprasčiau, tačiau pridūrė, kad „gyvos grandinės būtų augančios, savaime susimontuojančios ir savaime besitaisančios, ko nesugeba jokia tradicinė elektros grandinė“.
Su tyrimu galima susipažinti svetainėje „arXiv“.
