Edinburgo ir Stratklaido universitetų (JK) mokslininkai pritaikė matematinius modelius, kad apskaičiuotų Šiaurės jūros uolienų potencialą energijai saugoti. Tyrimas parodė, kad porėtas jūros dugnas galėtų saugoti pakankamai energijos užtikrinti Jungtinės Karalystės poreikiui sausio ir vasario mėnesiais. Tačiau kaip tai įmanoma?
Mokslininkai teigia, kad Šiaurės jūros dugnas yra tarsi didžiulė baterija. Ši atvira jūra yra šelfinė - ji tyvuliuoja virš žemyninio šelfo. Jos dugną sudaro labai porėta uoliena. Mokslininkai mano, kad į ją būtų galima pumpuoti orą, kuris vėliau būtų išleidžiamas ir taip suktų elektros energiją gaminančias turbinas. Kitaip tariant, atsinaujinančios energijos šaltiniai savo sukuriamos energijos perteklių panaudotų orui suspausti. Suspaustas oras veiktų tarsi baterija, leidžianti energiją saugoti net kelis mėnesius. Tai yra, iki žiemos, kuomet energijos poreikis ženkliai išauga.
Šiaurės jūroje jau yra ne vienas vėjo jėgainių parkas. Energiją šios jėgainės gamina nuolat, nepriklausomai nuo to, koks tuo metu yra energijos poreikis. Kitaip tariant, vėjas kartais pučia tuomet, kai elektros suvartojama mažiau, ir nurimsta, kai elektros reikia labiausiai.
Mokslininkai teigia, kad tokiam energijos saugojimui reikalingi įrengimai jau yra sukurti ir naudojami. Šelfinėje uolienoje reikėtų išgręžti gilų šulinį, į kurį perteklinės elektros pagalba būtų pumpuojamas oras. Jis sutekėtų į uolienos poras, sudarydamas pakankamai aukštą slėgį. Padidėjus elektros energijos poreikiui, šis suspaustas oras būtų išleidžiamas per specialias turbinas, kurios gamintų elektros energiją.
Manote, kad tai - neįmanoma? Mokslininkai teigia, kad labai panaši technologija jau buvo taikoma Vokietijoje ir JAV, kur suspaustas oras buvo saugomas giliuose druskos urvuose. Didžiausias iššūkis būtų efektyvumas. Jį pagerinti būtų galima tokias oro slėgimo platformas statant kiek įmanoma arčiau vėjo jėgainių parkų, tačiau porėta natūrali uoliena neabejotinai dali šios energijos sugertų ir ją išleistų kitose vietose.
