Remdamiesi išsaugotos genetinės medžiagos analize, tyrėjai praneša nustatę, kad juodoji mirtis atsirado 1338 ar 1339 metais netoli Isyk Kulio ežero kalnuotoje vietovėje, esančioje į vakarus nuo Kinijos, dabartinėje Kirgizijoje.
Pirmą kartą maru žmonės užsikrėtė mažoje, netoliese ežero esančioje pirklių gyvenvietėje, o po aštuonerių metų liga įsisiautėjo visoje Eurazijoje ir pražudė 60 procentų gyventojų.
Tyrimui vadovavo Wolfgangas Haakas ir Johannesas Krause iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos ir žmonijos istorijos mokslo institutų Vokietijoje bei Philipas Slavinas iš Stirlingo universiteto Škotijoje. Savo išvadas mokslininkai aprašė praėjusį trečiadienį žurnale „Nature“ publikuotame straipsnyje.
Marą, juodąja mirtimi pramintą dėl juodų dėmių, atsirandančių ant aukų kūnų, sukelia bakterija Yersinia pestis, kurią nešioja ant graužikus parazituojančios blusos.
Liga egzistuoja ir šiandien, ją graužikai nešioja visuose žemynuose, išskyrus Australiją. Tačiau žmonės ja užsikrečia retai, nes žymiai pagerėjo asmens higiena.
