E.Parrish genų terapija pirmą kartą atlikta 2015-aisiais. Gydymas turėjo padėti apsisaugoti nuo raumenų masės mažėjimo, kuris būdingas senėjimo procesui, taip pat kovoti su kamieninių ląstelių išeikvojimu.
Tyrimai pradėti siekiant nustatyti, ar bendrovės genų terapijos metodas yra saugus, tačiau rezultatai gali byloti apie pirmąjį telomerų prailginimo atvejį.
„Dabartiniai gydymo būdai suteikia tik nedidelę naudą žmonės, kenčiantiems nuo senatvės ligų, o gyvenimo būdo pokyčiai turi ribotą poveikį šių ligų gydymui. Geriausias problemos sprendimo būdas yra biotechnologijų pažanga. Jei mūsų rezultatai yra bent šiek tiek tikslūs, mes perrašėme istoriją“, – pridūrė E.Parrish.
Telomeros yra nedideli DNR segmentai, kurie randami chromosomų galuose. Jos veikia tarsi nusidėvėjimo ir plyšimo „amortizatoriai“. Tačiau kadangi ląstelės be perstojo dalinasi, telomeros galiausiai tampa per trumpos, kad apsaugotų chromosomas. Kai tai nutinka, jų veikla sutinka ir tai priveda prie organizmo senėjimo.
E.Parrish genų terapijos sėkmė susijusi su telomerų branduoliais, kurie apskaičiuojami remiantis telomerų ilgiu baltosios kraujo ląstelėse (T-limfocitai). Didesnis telomerų kiekis indikuoja apie jaunesnes ląsteles.
Palyginus su vidutiniais JAV populiacijos T-limfocitais, 44 metų Parrish teigia, kad genų terapija padėjo telomerų trumpėjimą „atsukti“ 20 metų.
Mokslininkų gauti rezultatai turi būti patvirtinti nepriklausomų mokslininkų grupių, tačiau jei išvados bus patvirtintos, tai būtų revoliucinis atradimas.
