Kardifo universiteto mokslininkų komanda atrado būdą, kuris galėtų išgydyti prostatos, krūtų, plaučių ir kitų rūšių vėžį. Šio tyrimo rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Nature Immunology“.
Nors kol kas mokslininkų atrasto metodo veiksmingumas patikrintas tik laboratoriniuose tyrimuose – su pacientais tyrimai dar neatlikti, mokslininkai tvirtina, kad šis metodas „turi didžiulį potencialą“.
Ekspertų teigimu, tyrimai kol kas dar tik ankstyvose stadijose, tačiau jie jau dabar kelia didelį susidomėjimą.
Ką gi atrado mokslininkai?
Kiekvieno žmogaus imunitetas – tai natūrali mūsų gynybos sistema prieš įvairias infekcijas, jis taip pat kovoja ir su vėžinėmis ląstelėmis.
Mokslininkai nusprendė paieškoti „netradicinių“ ir anksčiau neatrastų būdų, kaip mūsų imuninė sistema natūraliai „užpuola“ vėžinius navikus.
Žmogaus kraujyje yra vadinamųjų T-ląstelių, kurios aptinka ir naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, mokslininkai pastebėjo, kad šios ląstelės gali „užpulti“ daugelį vėžio rūšių.
„Yra tikimybė išgydyti kiekvieną pacientą, anksčiau niekas netikėjo, kad tai gali būti įmanoma. Vieno tipo T-ląstelių rūšis yra pajėgi sunaikinti daugelį skirtingų vėžio rūšių mūsų populiacijoje“, – portalui BBC sakė mokslininkas, profesorius Andrew Sewellas.
Kaip visa tai veikia?
T-ląstelės savo paviršiuje turi receptorius, kurie leidžia joms „matyti“ cheminiu lygiu.
Kardifo universiteto tyrėjų komanda laboratorijoje ištyrinėjo T-ląstelę ir jos receptorius, kurie gali aptikti ir „nužudyti“ platų spektrą vėžinių ląstelių – tarp jų plaučių, odos, kraujo, žarnyno, krūtų, kaulų, prostatos, kiaušidžių, inkstų ir gimdos kaklelio vėžines ląsteles.
Svarbiausia tai, kad normalios ląstelės po to lieka nepažeistos.
Kaip tiksliai T-ląstelės kovoja su vėžinėmis ląstelėmis, kol kas dar neaišku.
Tam tikras T-ląstelių receptorius sąveikauja su vadinamąja MR1 molekule, kuri yra kiekvienos žmogaus kūne esančios ląstelės paviršiuje.
Manoma, kad MR1 imuninei sistemai nurodo iškreiptą medžiagų apykaitą, esančią vėžinėje ląstelėje.
„Esame pirmieji apibūdinę T-ląstelę, kuri aptinka MR1 vėžinėse ląstelėse. Iki šiol tai nebuvo padaryta“, – BBC sakė vienas iš mokslininkų komandos narių Garry Doltonas.
Kodėl šis tyrimas reikšmingas?
T-ląstelių vėžio terapija jau egzistuoja, o vėžio imunoterapijos plėtojimas yra kol kas vienas įdomiausių šios srities laimėjimų.
Garsiausias pavyzdys yra CAR-T – tai „gyvas“ vaistas, pagamintas genetiškai modifikuojant paciento T-ląsteles vėžiui ieškoti ir sunaikinti. Šis metodas mirtinai sergantiems pacientams gali padėti pasiekti vėžio remisiją.
Vis dėlto šis būdas yra labai specifinis ir veikia tik prieš keletą vėžio rūšių. Tuo tarpų T-ląstelių metodas, anot mokslininkų, ateityje gali padėti atrasti „universalų vėžio gydymo būdą“.
Kaip gydymas veiktų praktikoje?
Iš vėžiu sergančio paciento būtų paimamas kraujo mėginys. Iš kraujo tuomet būtų „ištrauktos“ T-ląstelės ir tuomet jos būtų genetiškai modifikuojamos, kad būtų perprogramuotos gaminti vėžį aptinkančius receptorius.
Tokios patobulintos ląstelės laboratorijoje būtų auginamos dideliais kiekiais ir vėliau jos būtų suleistos sergančiam pacientui. Tai yra tas pats procesas, kuris naudojamas ir CAR-T terapijai.
Vis dėlto šis metodas kol kas buvo išbandytas tik su gyvūnais ir su ląstelėmis laboratorijoje, tad dar reikia padaryti daug tyrimų, kad terapiją būtų galima išbandyti ir su žmonėmis.
Ką sako ekspertai?
Lucia Mori ir Gennaro De Libero iš Bazelio universiteto Šveicarijoje sako, kad šis tyrimas turi didelį potencialą, bet dar per anksti teigti, kad šis būdas padės išgydyti visas vėžio rūšis.
Imunologijos profesorius Mančesterio universitete Danielis Davisas tikina, kad šis tyrimas labai įdomus, tačiau kol kas tai tik ankstyvos jo stadijos.
