2012 metais Lavalio universiteto (Kanada) mokslininkas Ermanno Borra iškėlė hipotezę, kad tarpžvaigždinei komunikacijai nežemiškos civilizacijos gali naudoti lazerius. Jeigu maži žali žmogeliukai švystelėtų į mūsų pusę mirkčiojančiu lazerio spinduliu, mes iš jų žvaigždės šviesos spektro galėtume atskirti periodinius žybčiojimus. Tie žybčiojimai būtų labai silpni ir greiti, tačiau matematinės analizės metodais juos įmanoma būtų identifikuoti.
„Energijos, reikalingos tokiems signalams generuoti, kiekis nėra beprotiškas“, – aiškina E.Borra. Ir netgi pats įrodė, kad jau dabar žmonių turimos technologijos – pavyzdžiui, „Helios“ lazeris, sumontuotas Lawrence'o Livermore'o Nacionalinėje laboratorijoje JAV – galėtų generuoti panašų signalą. Žinoma, jeigu tik norėtume paskelbti kitoms kosmose galimai gyvuojančioms protingoms būtybėms apie savo egzistavimą.
Savo hipotezę E.Borra nusprendė patikrinti kartu su doktorantu Ericu Trottier. Jie matematiškai analizavo „Sloan Digital Sky Survey“ tyrimų programos užfiksuotus signalus net iš 2,5 mln. žvaigždžių. Ir nustatė, kad nuo 234 žvaigždžių sklindantys signalai yra įtartini.
Tokių užtikrintų pranešimų apie signalo atradimą negalima skelbti tol, kol neatlikti visi įmanomi rezultatus paaiškinti galintys tyrimai.
Didžioji dalis „įtartinų“ žvaigždžių priklauso tai pačiai spektrinei klasei, kaip ir Saulė. Tai, anot E.Borra, sustiprina jo hipotezę, jog signalo išskirtinumas yra nežemiškos intelektualios civilizacijos ženklas. Todėl mokslininkas nusprendė viešai pareikšti kad, jo manymu, net 234 skirtingos kosminės civilizacijos, naudodamos to paties periodiškumo (apie 1,65 pikosekundės) lazerio impulsus, bando apie savo egzistavimą pranešti būtent mums.
E.Borra ir E.Trottier atmetė kitus stebėtos anomalijos paaiškinimo variantus – pavyzdžiui, greitą pačių žvaigždžių atmosferos virpėjimą ar molekulių sukinių pasikeitimus. „Turime laikytis mokslinio metodo, o ne emocingo požiūrio. Tačiau intuityviai – dabar už mane kalba mano emocijos – aš labai stipriai įtariu, kad tai yra nežemiško intelekto signalai“, – aiškino mokslininkas.
Drąsus pareiškimas
Tiesa, didesnioji dalis astronomų bendruomenės mano, kad E. Borra veikiausiai susipyko su savo intuicija.
„Jie neapsvarstė visų įmanomų natūralių tokio signalo atsiradimo priežasčių ir pernelyg anksti puola prie drąsių išvadų. Manau, kad tą daryti yra smarkiai per anksti“, – sakė Misūrio valstybinio universiteto (JAV) mokslininkas Peteris Plavchanas.
„Stebimosios astrofizikos srityje turbūt negali būti drąsesnio pareiškimo, nei tvirtinimas, kad pavyko atrasti intelektualią gyvybės formą už Žemės ribų. Ši tema yra labai gili – be abejo, būtent dėl šios priežasties daugybė mūsų paskiria savo gyvenimus būtent šiai sričiai ir skiria tiek daug energijos norėdami atsakyti į tokius klausimus. Tačiau tokių užtikrintų pranešimų apie signalo atradimą negalima skelbti tol, kol neatlikti visi įmanomi rezultatus paaiškinti galintys tyrimai“, – sakė Kalifornijos universitetui Berkelyje (JAV) priklausančio SETI instituto Tyrimų centro direktorius Andrew Siemionas.
Tad dabar A.Siemiono vadovaujamas projektas „Breakthrough Listen Initiative“, užsiimantis iš tolimojo kosmoso Žemę pasiekiančių signalų paieška, būtent tuos tyrimus ir atlikinės. Mokslininkai, apsiginklavę 2,4 m Automatizuotu planetų paieškos teleskopu, esančiu Licko observatorijoje (Kalifornija, JAV), stebės kelias E.Borra imtyje paminėtas žvaigždes.
Tuo tarpu pats E.Borra džiūgauja, kad tyrimų imasi ir kiti mokslininkai. „Dabartinėje būsenoje signalas yra toks keistas, kad nors mūsų išsami analizė rodo, kad signalas yra tikras, jį reikia validuoti papildomais tyrimais“.
Tuo tarpu „Breakthrough Listen Initiative“ mokslininkai nėra tokie entuziastingi. Savo pareiškime, vertinančiame E.Borra darbą, jie pateiktus rezultatus įvertino 0-1 balais Rio skalėje, kas reiškia, kad rezultatai yra nereikšmingi.
Tiesą sakant, A.Siemionas mano, kad daug triukšmo sukėlę „lazeriniai signalai“ iš tiesų yra duomenų analizės arba įrankių kalibravimo klaidos. Jam antrina ir P.Plavchanas. Jis nurodė net kelias E.Borra ir E.Trottier duomenų analizės vietas, kurios jį „baugina“, nes mokslininkai nevertino, kaip tie skaičiavimų etapai paveiks jų rezultatus. „Galų gale tikriausiai paaiškės, kad signalo šaltinis yra žmogiška klaida“, – sako P.Plavchanas.
„Pačiame signalų ieškojime nėra nieko blogo. Blogai yra tai, kad jie tai darė nepasiruošę“, – aiškina P.Plavchanas.
