Žinoma, Žemės gyventojų laiko mastelis visai kitoks nei Visatos, tad, žvelgiant iš žmogaus gyvenimo trukmės perspektyvos, Visatos pabaiga ateis tikrai negreitai – už keliasdešimties milijardų metų. Jei mokslininkų teorija teisinga, ji gali paaiškinti tamsiosios energijos egzistavimą ir atsakyti į klausimą, kodėl Visata plečiasi vis didesniu greičiu.
Iš pirmųjų požymių galima spręsti, kad Visatos susitraukimas prasidės per keliasdešimt artimiausių milijardų metų.
Kalifornijos universiteto Deivise (JAV) tyrėjas Nemanja Kaloperis su kolega Antonijumi Padilla iš Notingemo universiteto teigia, kad kolapso požymių galima aptikti tamsiojoje energijoje. Tai – paslaptinga jėga, aptinkama Visatos plėtimąsi iliustruojančiuose teoriniuose modeliuose. Tiesa, mokslininkams tamsioji energija tebėra labiau hipotetinis konkstruktas nei empiriškai įrodyta visatos sudedamoji dalis. Niekas nežino, kas iš tiesų yra tamsioji energija.
„Tai, kad numanome esant tamsiąją energiją, yra artėjančios Visatos kolapso požymis – mes mėginame analizuoti duomenis ir kiek įmanoma patikslinti Visatos pabaigos datą, – Phys.org kalbėjo vienas tyrimo autorių A. Padilla. – Iš pirmųjų požymių galima spręsti, kad Visatos susitraukimas prasidės per keliasdešimt artimiausių milijardų metų. Tiesa, tokias prielaidas mums dar reikia tinkamai verifikuoti.“
Mokslininkas pridūrė, kad jo su kolega siūlomas Visatos susmukimo procesų modelis padėtų atsakyti į keletą fizikai ypač aktualių klausimų – taip pat ir klausimą apie kosmologinės konstantos problemą.
Albertas Einsteinas, mėgindamas paaiškinti, kodėl Visata nesusmunka, iškėlė kosmologinės konstantos idėją. Ši konstanta yra energijos tankio tuščioje Visatoje atitikmuo. Tačiau 1998 m. kosmologijoje įsigalėjo kita paradigma – mokslininkai sužinojo, kad Visatos plėtimosi greitis padidėjo. Todėl paaiškėjo, kad kosmologinė konstanta negali būti nulinė. Daugelis tikėjo, kad toks Visatos plėtimasis yra neišvengiamo Visatos kolapso požymis.
Vis dėlto prognozuotas vakuumo energijos tankis Visatoje, dėl kurio ji ir plečiasi, yra gerokai didesnis. Anot tyrėjų, dabartinė nenulinė reikšmė yra per didelė. Naujausiame tyrime, apie kurį rašo io9.com, N. Kaloperis su A Padilla performulavo bendrąją reliatyvumo teoriją taip, kad kosmologinė konstanta tapo tam tikru visatą sudarančios medžiagos energijos tankio vidurkiu.
Tyrimo autorių teigimu, prieš Visatos susmukimą bus „lėto ridenimosi“ (angl. – slow roll) laikotarpis, kuris atsvers dabar patiriamą Visatos plėtimąsi. Taip Visata galiausiai nustos plėtusis ir pasieks kritinį tašką, po kurio prasidės jos susitraukimas.
