„Šiame pastate esančių genų inžinerijos ir lazerių srityje atliekamų darbų lygis yra panašus, kaip Nobelio premijų laureatų. Čia dirbantys žmonės turi visas sąlygas tam, kad ateity atsirastų ir Nobelio premija“, – ketvirtadienį Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) vykusioje spaudos konferencijoje sakė Vilniaus universiteto (VU) rektorius profesorius dr. Artūras Žukauskas.
JGMC pagal gyvybės mokslų studijų programas studijuos 800 studentų, 160 doktorantų, dirbs 200 mokslinio-pedagoginio personalo.
Vos už kelių šimtų metrų įsikūręs Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC), kuris suvienys visus stambiausius fizikos, chemijos ir technologijų mokslo padalinius Vilniuje.
Beveik visas centrų finansavimas buvo gautas iš ES paramos fondų: JGMC kainavo – 42 mln. eurų, NFTMC – 69 mln. eurų.
„Pasauliniai tyrimai rodo, kad didžiausia tokių centrų ekonominė nauda jaučiama per studentus, kurie išeina su naujomis idėjomis ir įgūdžiais, – aiškino A.Žukauskas. – Mokslininkai laboratorijose tiesiogiai sukuria nedaug praktiškų dalykų, bet jie atveria akis jauniems moksliniams, doktorantams, kurie veda pažangą į priekį,“
Anot jo, labai svarbu tai, kad garsiausi Lietuvos mokslininkai atidarius centrus bus vienas šalia kito, nes mokslinių atradimų skaičių gali padidinti jau vien tai, kad nuo šiol fizikai valgys vienoje valgykloje su genų inžinieriais.
FMTC vadovas Gintaras Valušis spaudos konferencijoje sakė, kad įsteigus centrus Lietuvoje atsiras ir daugiau sinergijos tarp mokslo bei verslo. G.Valušio teigimu, jau dabar Saulėtekio slėniui priklausančiame Savanorių technologijų ir inovacijų centre dirbančios 25 įmonės ir 400 žmonių generuoja didesnę 50 mln. eurų metinę apyvartą, o ateityje verslo ir mokslo sąsajų bus kur kas daugiau.
„Ten dominuoja šviesos technologijos ir lazeriai, bet atsiranda labai įdomus gyvybės mokslų segmentas – biofizika ir susijusios veiklos, kurios persipins su gyvybės mokslų centru. Atsiras ir tokie nauji dalykai, kaip industrinių laboratorijų veikla“, – kalbėjo G.Valušis.
Lietuvių pasiekimai nežinomi
JGMC sui generis vidinio organizacinio darinio valdybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus tikisi, kad į JGMC pavyks pritraukti ir nemažą dalį užsienio ekspertų bei studentų, o JGMC per 7 metus pateks tarp dešimties lyderiaujančių gyvybės mokslų institucijų.
Tiesa, užsienio žiniasklaidoje metodo atradėjais įvardinami ne lietuviai, nors lietuviai moksliniam žurnalui idėją pateikė pirmi.
„Šią investiciją mūsų mokslininkai išnaudos. Po kelerių metų tikimės pasiekti bent 10 proc. užsienio studentų ir tyrėjų, kasmet įsteigti po kelias įmones“, – sakė E.Butkus.
Mokslininkas sako, kad įsteigus centrą į mūsų šalį grįžo jau 10 išvykusių VU auklėtinių, o nuo rudens atvyks dar du, gavę Marie Curie stipendiją. „Europos mastu vyksta didelis konkursas, kuris sudaro galimybę po studijų vystyti nepriklausomą mokslinę veiklą. Studentai paraiškoje rašo, kur norėti tęsti karjerą po doktorantūros, dabar žmonės pirmą kartą paminėjo Lietuvą“, – kalbėjo E.Butkus.
Jo manymu, jau dabar Lietuva yra kaip niekada arti Nobelio premijos, ypač biotechnologijų srityje.
Mokslininkas priminė apie Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriaus Virginijus Šikšnio ir jo komandos atrastą Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją, kurios licenciją komanda pardavė JAV įmonei „Du Pont“. Technologija įmonei leis, pavyzdžiui, padidinti augalų atsparumą sausrai ar ligoms ir padidinti derlių.
Tiesa, užsienio žiniasklaidoje metodo atradėjais įvardinami ne lietuviai, nors lietuviai moksliniam žurnalui idėją pateikė pirmi.
Anot A.Žukausko, lietuvių vardas tarp šios technologijos atradėjų menkai žinomas dėl to, kad valstybė mažai investuoja į viešųjų ryšių technologijas, kurios būtinos norint gauti Nobelio premiją.
„Reikia pasamdyti gerus rašytojus, išleisti knygų, mokslininkui duoti pinigų, kad jis važiuotų į konferencijas pristatinėti atradimų be jokio stygiaus, – sakė VU rektorius. – Japonai tą darė su Shuji Nakamura (pernai gavo Nobelio premiją už mėlynus šviesos diodus – red. past.): išėjo kelios knygos, jis dalyvavo konferencijose, buvo ir visokių kitų pastangų.“
A.Žukauskas priminė, kad nuo japono atradimo iki Nobelio premijos gavimo praėjo 20 metų – viešųjų ryšių darbas buvo ilgas, tačiau atsipirko su kaupu: dabar japonai dabar kasmet patenka tarp Nobelio premijos laureatų.
