Magnetinio rezonanso skeneryje vegetacinės būklės pacientui buvo užduodami „taip/ne“ tipo klausimai, pvz., „Ar jūs ligoninėje?“ Atsakančiajam tekdavo sutelkti dėmesį į žodžius „taip“ arba „ne“.
„Šis naujas komunikavimo būdas leido mums pabendrauti su kai kuriais pacientais, kurie yra vadinamosios vegetacinės būklės, – pasakoja vienas iš tyrėjų Adrianas Owenas. – Tai yra naujas tokio pobūdžio bendravimo lygis. Nuo šiol bus įmanoma gerokai sparčiau ir patikimiau nustatyti, ar pacientas yra sąmoningas, sužinoti jo pageidavimus.“
Su minėtu pacientu tyrėjai pabendravo dusyk, o tarp bendravimo seansų buvo padaryta 5 mėnesių pertrauka. Tyrėjai priėjo išvadą, kad vegetacinės būklės tiriamasis supranta, kur jis yra, o tai reiškia, kad jo psichika galėjo išsaugoti aiškią minčių eigą ir sąmoningumą.
„Pirmą kartą medicinos istorijoje mes pademonstravome, kad pacientas, kuriam diagnozuota vadinamoji vegetacinė būklė, pasitelkęs savo dėmesį, gali parodyti, kad jis yra sąmoningas ir bendrauja su pasauliu, – tvirtina tyrimui vadovavusi Vakarų universiteto Londone (Ontarijas, Kanada) mokslų daktarė Lorina Naci. – Dažnai pacientai, kurie būna patyrę sunkias galvos smegenų traumas, praranda gebėjimą teikti bet kokį fizinį atsaką. Kai žiūrime į tokį pacientą ar kalbame jam, nežinome, ar jis sąmoningas, ar girdi ir supranta, ką jam sakome, kas jį supa, ar jis numano ką nors apie savo būklę.“
L.Naci ir A.Owenas planuoja tęsti tokio pobūdžio tyrimus – gali būti, kad vegetacinės būklės diagnozė tokiais atvejais nėra teisinga. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „The Journal of American Medical Association for Neurology“.
Tyrimo autorė pažymi, kad žmogaus minčių interpretavimas vien tik iš smegenų aktyvumo rodmenų (be jo kalbos ar veiksmų) yra vienas labiausiai provokuojančių iššūkių šiuolaikiniame neurologijos moksle. Pacientai, kurie yra visiškai sąmoningi, dėl smegenų pažeidimų negali duoti jokių fizinių ženklų, kad jie yra sąmoningi, todėl būtina ieškoti kitų komunikavimo su jais būdų.
