Daktaro laipsnį patologijoje (neuromoksle) turintis S.Mingeris su kamieninėmis ląstelėmis dirba daugelį metų. Jis yra ir regeneracinėje srityje dirbančios įmonės „GE Healthcare Life Science“ vyriausiasis mokslininkas.
Lietuvoje S.Mingeris viešėjo rugsėjo pradžioje ir skaitė pranešimą apie vaistų inovacijas ir ląstelių terapiją.
S.Mingeris užsiminė esantis nustebęs, kad Lietuvoje draudžiamas embrioninių ląstelių naudojimas gydymo tikslais, nors jų ląstelių linijos pasiekiamos jau kuris laikas.
S.Mingeris užsiminė esantis nustebęs, kad Lietuvoje draudžiamas embrioninių ląstelių naudojimas gydymo tikslais, nors jų ląstelių linijos pasiekiamos jau kuris laikas.
Kamieninių ląstelių tyrimai pasaulyje vertinami prieštaringai, nes dažniausiai ląstelės paimamos iš ankstyvos vystymosi stadijos žmogaus embrionų, taip juos sunaikinant.
S.Mingeris, duodamas interviu 15min.lt, kalbėjo apie kitą medalio pusę – galimybę naudojant kamienines ląsteles išgelbėti žmones nuo sudėtingų ligų.
– Mokslininkai seniai kalba apie kamieninių ląstelių tyrimus ir milžinišką jų potencialą. Kaip manote, kada kamieninės ląstelės sukels perversmą medicinoje?
– Dabar vyksta daugybė tyrimų – maždaug 4 tūkst. klinikinių tyrimų vykdoma vien tik JAV. Dalis jų labai smulkūs, bet yra 10 – 12 terapijų, kuriose tyrimai atliekami su tūkstančiais žmonių.
Kamieninių ląstelių atradimai leis gydyti geltonosios dėmės degeneraciją, taip pat daug studijų atliekama su autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė. Mes radome imuninį atsaką slopinančias ląsteles, kurios, atrodo, yra daugelio autoimuninių sutrikimų variklis. Čia tikimės pasieti proveržį.
Kitus dvejus metus bus atliekami bandymai ir su Parkinsono liga sergančiais pacientais ir manau, kad jie bus sėkmingi.
Mes radome imuninį atsaką slopinančias ląsteles, kurios, atrodo, yra daugelio autoimuninių sutrikimų variklis. Čia tikimės pasieti proveržį.
Be to, kamieninės ląstelės jau dabar sėkmingai naudojamos daugelyje sričių. Pavyzdžiui, kaulų čiulpų transplantacija yra kamieninių ląstelių terapija ir kai ji suveikia, ji išgydo.
– Kaip genų inžinerijos pasiekimai pakeis mediciną ir farmaciją?
– Apie žmogaus kūną ateityje galvosime taip, kaip apie nemirtingą mašiną, kurios susidėvėjusias dalis galime keisti. Mes pamatysime vis daugiau ląstelinių produktų, kurie bus paverčiami audiniais ir bus keičiamos atitinkamos organų dalys.
Ir pokyčiai nebus kaip geriant vaistus, kai imate po tabletę visą likusį gyvenimą ir gydote tik simptomus. Dabar galėsime išgydyti pačias ligas.
Dėl to pamažu keisis ir farmacijos bendrovės, nes jos mato, kad bus sunku daryti tai, ką darė pastaruosius 50 metų. Jos turės pakeisti modelį ir tapti regeneracinės farmacijos bendrovėmis. Kurį laiką mes matysime vaistų ir ląstelių kombinaciją, bet, manau, ilgainiui matysime daugiau ir daugiau ląstelinio gydymo.
– Ar kamieninių ląstelių tyrimai gali padėti surasti būdą, kaip išgydyti žmones nuo ŽIV?
– Šiuo metu vykdoma keletas daug žadančių tyrimų, vieną jų atlieka „Sangamo BioSciences“. Prieš kelerius metus pacientui, kuris turėjo ŽIV, buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Jam kaulų čiulpai transplantuoti iš imunitetą nuo AIDS turinčio žmogaus. ŽIV virusas užkrečia organizmą CCR5 receptoriaus pagalba prisijungdamas prie T-ląstelių. Tie, kas neturi šio receptoriaus, turi imunitetą ligai. Taigi gavęs kaulų čiulpus pacientas buvo visiškai išgydytas.
Dar turi būti atliktas vienas tyrimas, bet panašu, kad visa tai veikia. Stebint ŽIV lygį žmonių organizme matoma, kad jis mažėja, nes naujos ląstelės neužkrečiamos. Ilgainiui senosios ląstelės mirs, o naujosios pasiliks.
Ar tai visiškai išgydys ŽIV, pažiūrėsime. Bet manau, šis metodas galės padėti bent tiems, kurie nebenori gerti vaistų. O ilgainiui visi sergantieji pasiekia tokią stadiją.
– Yra etinių ir moralinių nusistatymų, kurie stabdo genų inžinerijos progresą. Kaip manote, kiek religija ir etiniai dalykai trukdo žmonijos pažangai?
Kai mėginama klonuoti mirusių žmonių vaikus, kaip daro Panayiotis Zavosas, su tuo aš griežtai nesutinku – tai labai nesaugu ir nemoralu.
– Mano praktikoje buvo daug atvejų, kada žmonės buvo nusistatę prieš mokslą. Tačiau daug laiko praleidome juos šviesdami ir kai padalinome mokslą į daug smulkių supaprastintų dalių, žmonės daugiau nebesipriešino. Manau, švietimas moksle labai svarbu. Technologijos visada eis greičiau už etiką. Todėl nėra blogai kvestionuoti, ar mes turime daryti kažką, ar ne. Žmonės neturėtų daryti visko, kas jiems šauna į galvą.
Kai mėginama klonuoti mirusių žmonių vaikus, kaip daro Panayiotis Zavosas, su tuo aš griežtai nesutinku – tai labai nesaugu ir nemoralu. Klonuoti embrionus ir gaminti kamienus yra gerai, bet klonuoti ir kažką įdėti į žmogaus gimdą – nenormalu. Jei pažiūrėsime į klonuotus gyvūnus, jie visi nenormalūs – jie miršta greitai, turi organų trūkumų. Kiekvienas, kas nori klonuoti žmogų, turi būti uždarytas, nes tai nesaugu.
– Medicina susiduria su bakterijų atsparumo antibiotikams problemomis. Kaip nutiko, kad pasiekėme stadiją, kai medicinos klestėjimo amžiuje negalime susidoroti su paprasčiausiomis bakterijomis?
– Bakterijos tampa atsparios antibiotikams todėl, kad jie duodami bet kam. Aš dažnai vykstu į Indiją, ten matau, kad jie parduodami neskaičiuojant, ligoninės per ilgus metus jų naudojo gerokai per daug. Tai yra natūrali atranka – vartodami antibiotikus mes skatiname bakterijas kurti priešnuodžius. Bakterijos, kaip ir kitos gyvybės formos, evoliucionuoja, jos sukuria mechanizmus apsisaugoti. Antibiotikų veikimo principas – bakterijos žudo kitas bakterijas, tai yra lenktynės.
Dabar farmacijos bendrovės beveik neinvestuoja į naujų antibiotikų kūrimą, joms nėra jokios paskatos to daryti.
– Kaip galime išspręsti šią problemą?
– Šią problemą turi spręsti ir vyriausybės, farmacijos bendrovės turi būti skatinamos vėl kurti vaistus. Tai rimta problema, nes reikia daugybės tyrimų ir turi praeiti maždaug 15 metų, kad naujas vaistas patektų į rinką. Tai labai daug iššūkių turintis laukas.
