Leidiniui „MIT Technology Review“ duotame interviu Senėjimo tyrimų instituto (JAV) profesorė J.Campisi papasakojo apie liepą prasidėjusius senolitinio preparato klinikinius bandymus su žmonėmis ir apie tai, kad labai tikisi sėkmės bei greito tablečių nuo senėjimo panaudojimo medicinos praktikoje.
Kaip apgauti evoliuciją?
Senolitika veikia vadinamąsias senstančias ląsteles – evoliucinį mechanizmą, saugantį organizmą nuo tokių ligų kaip vėžys. Tas pats mechanizmas skatina fiziologinį senėjimą ir su amžiumi siejamų ligų vystymąsi – visų pirma, neurodegeneracinių.
„Senstančios ląstelės nesidaugina, todėl negali sudaryti auglių“, – sako J.Campisi. Tačiau kaupdamosi organizme senstančios ląstelės kelia kitas problemas.
„Evoliucijai nesvarbu, kas nutinka su jumis po to, kai susilaukėte vaikų, todėl, sulaukus 50-ies, senstančių ląstelių naikinimo mechanizmai nebeveikia. Jos kaupiasi, tai ir yra senėjimas“, – paaiškino mokslininkė.
J.Campisi atradimas – senstančias ląsteles naikinančių cheminių junginių sukūrimas. Tada sugrįš organizmo jaunystė ir jis liks toks iki pat mirties.
Jos nuomone, išrastasis senolitikas suteiks gydytojams geriatrams universalų ginklą kovai su senatve. Derinant su vaistais nuo konkrečių senatvinių ligų, būtų galima išspręsti aštriausią socialinę ir medicininę dabarties problemą. „Noriu priminti, kad 80 proc. pacientų, kuriems būtinas stacionarus gydymas ligoninėje – vyresni nei 65 metų žmonės“, – sako tyrėja.
Viltys tapti nemirtingais – bergždžios
Duodama interviu, J.Campisi juokėsi iš Silicio slėnio verslininkų, milijoninėmis sumomis finansuojančių tyrimus, kuriais viliamasi rasti labai ilgo, jei ne amžino, gyvenimo receptą.
„Nedidelio apvaliojo kirmino, C.elegans, maksimali gyvenimo trukmė biotechnologiniais metodais buvo pratęsta 10 kartų. Tai pasaulio rekordas, – pasakoja mokslininkė. – Žmogui tai reikštų tūkstančio metų gyvenimą. Bet jei kildami evoliucine linija arčiau Homo sapiens pažvelgsime, pavyzdžiui, į vaisinę muselę drozofilą, jos amžių pavyko prailginti jau tik du kartus. O laboratorinių pelių amželį pavyko pratęsti 20-30 procentų“.
J.Campisi pabrėžia, kad pelių ir žmonių genomas sutampa 97 procentais, tačiau žmogaus gyvenimo trukmė ilgesnė už graužiko 30 kartų. Todėl net 3 proc. genomo skirtumas – praraja. Jokie sėkmingi gyvūnų amžiaus prailginimo eksperimentai žmogui gyventi ilgiau nepadės, pabrėžia biologė.
Silicio slėnio verslininkams tai yra religija, o ne mokslas, įsitikinusi J.Campisi: „žmonėms norisi tikėti nemirtingumo galimybe, tačiau šis tikėjimas neparemtas jokiais moksliniais duomenimis“.
Jos nuomone, bet kokio organizmo mirtis yra užprogramuota genetiškai. Ir netgi keliais dešimtmečiais pratęsti žmonių gyvenimo trukmę, šiuolaikinio mokslo požiūriu, neįmanoma. Tiesiog todėl, kad nežinomi biologiniai gyvenimo trukmę lemiantys ir jo pabaigą „įjungiantys“ mechanizmai.
Kaip įveikti senatvę
O štai senėjimo mechanizmas žinomas. Ir jį galima išjungti, įsitikinusi J.Campisi.
„Daugumą žmonių, tarp jų ir mane, gąsdina ne mirtis. Baugu stebėti, pavyzdžiui, mano mamą, kurios fizinė forma, atsižvelgiant į daugiau nei 90-ies metų jos amžių, pakenčiama, – sako mokslininkė. –Tačiau ji palengva praranda savo kognityvines funkcijas ir vaikšto jau visai ne taip gerai, kaip anksčiau. Visgi dauguma jos vienmečių gali judėti tik neįgaliųjų vežimėliais“.
„Tačiau esame prie visiško senėjimo priežasčių supratimo slenksčio ir greitai galėsime įsiterpti“, – įsitikinusi J.Campisi.
Ji pabrėžia, kad žmogus vis viena liks mirtingas. Tabletės nuo senėjimo maksimalios gyvenimo trukmės nepailgina, kaip daugelis tikisi. Jos „gydo“ ne mirtį, o būtent senatvę. Tiksliau, kaip tikisi tyrėja, užtikrina visų senatvinių ligų kompleksinę terapiją.
Laboratorinių pelių, kurioms buvo duoti senolitikai, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo, tačiau maksimali – nepakito.
„Tai, galima sakyti, reiškia, kad pelės mirė sveikos“, – sako J.Campisi. Tą patį ji siūlo ir žmonėms: gyventi, kiek skirta, tačiau su gerokai mažesne Alzheimerio ligos ar po insulto ištikusio paralyžiaus rizika.
Naujoji preparatų klasė turėtų pratęsti sveiką gyvenimą, kai sulaukę 90-ies žmonės atrodys ir jausis kaip penkiasdešimtmečiai. „Manau, būtent tokia perspektyva turėtų patraukti verslo rizikos kapitalo investuotojus iš Silicio slėnio“, – sako J.Campisi.
Mokslininkė taip pat pabrėžia, kad masinis tablečių nuo senėjimo paplitimas socialinių problemų nepaaštrins. Pagyvenę žmonės, netgi sveiki ir jaunai atrodantys, vaikų susilaukti negalės, o tai reiškia, kad sveika senatvė Žemės perpildymo problemos nedidins.
Jai pritaria tarptautinė tyrėjų komanda, priėjusi prie išvados, kad daugėjant pagyvenusių žmonių, bendras žmonių skaičius mažėja. O tai naudinga ekologijai ir ekonomikai.
