Mokslininkai kaip D.Maynesas ir J.Crocket ilgą laiką tyrė hidrofobinius paviršius dėl jų praktinio pritaikymo. Iki šiol jų išradimai ne kartą naudoti komercinės produkcijos gamybai, pavyzdžiui, neperšlampantiems batams. Šįskyk darytas išradimas gali būti pritaikytas gerokai platesniu mastu, rašo phys.org.
Paviršiai, turintys mikroskopinių nelygumų, padengti hidrofobine danga, gali sukurti dar didesnį pasipriešinimą vandeniui.
Akademiniame žurnale „Physics of Fluids“ išspausdintame tyrime kalbama apie tai, kad paviršiai, turintys mikroskopinių nelygumų, padengti hidrofobine danga, gali sukurti dar didesnį pasipriešinimą vandeniui – priklausomai nuo to, kaip vanduo paliečia paviršių.
„Mūsų tyrime analizuojama, kaip sukurti tobulą hidrofobinį paviršių, – sako J.Crocket. – Charakterizuodami specifines šių paviršių savybes galime nustatyti, kokio tipo paviršiai geriausiai pritaikomi skirtingomis sąlygomis.“
Jų tyrimas yra labai svarbus, nes augantis superhidrofobinių paviršių pritaikymas yra labai įvairus.
Tai – saulės kolektoriai, kurie neišsipurvina ar automatiškai išsivalo, kai jais teka vanduo; tualetai ar vonios, kuriuos ilgainiui pažeidžia vanduo; biomedicininiai įrenginiai; laivų korpusai.
Tačiau tyrėjų medžiaga labiausiai nukreipta į švaresnę ir gerokai efektyvesnę energijos generaciją. Kiekviena anglį ar gamtines dujas deginanti jėgainė išskiria energiją, o tuomet sukuriami garai, kurie plečiasi ir suka turbiną.
Vėliau garai turi būti kondensuoti atgal į skystį, kad keliautų atgal. Jeigu jėgaines pavyktų pastatyti su superhidrofobiniais kondensatoriais, šis procesas galėtų būti vykdomas gerokai efektyviau, sutaupant išteklių energiją.
„Jeigu turite tokį paviršių, skystis nesiliečia prie kondensatoriaus sienelės ir kai garai pradeda virsi skysčiu, jie tiesiog nusiridena. Tokiu būdu galima labai efektyviai gaminti didelį dujų kiekį“ – sako J.Crocket.
