Geofizikas Peteris Driscollas su komanda žurnale „Geophysical Research Letters“ pirmą kartą iškėlė hipotezę, kad Žemė galėjo turėti ne tik Šiaurės ir Pietų polius, kaip yra dabar, tačiau net kelis jų, kurie buvo chaotiškai išsidėstę visoje planetoje.
Naudojant kompiuterines simuliacijas, kurios imituoja šilumos tekėjimą iš centro į mūsų planetos pakraščius, buvo sumodeliuotas Žemės magnetinio lauko kitimas nuo ugningo gimimo prieš 4,5 milijardus metų iki šių dienų.
Kaip pažymi studijos autorius: „yra labai mažai tikėtina, kad mūsų magnetinis laukas buvo stabilus nuo pat jo pirminio susikūrimo“.
Kaip tvirtina P.Driscollas, kol dar nebuvo susiformavęs kietas geležies branduolys (prieš 650 milijonų metų), jis turėjo būti labai silpnas. Ir tik po šio proceso galėjo susidaryti šiandien mums žinomas (stiprus, dviejų polių) magnetinis laukas.
„Ką aš radau, tai buvo polių kintamumas, – teigė P. Driscollas iš „Carnegie“ mokslo instituto. – Šis naujas modelis paneigia prielaidą, kad Žemėje visada buvo tik du poliai“.
Žemės magnetinis laukas yra tarsi gigantiškas nematomas burbulas, dengiantis planetą nuo kenksmingų Saulės vėjo gūsių ir kosminės spinduliuotės. Magnetinį lauką generuoja didžiulis Žemės branduolys iš išsilydžiusios geležies ir kitų metalų.
Kai kurios magnetinio lauko teritorijos stiprėja ar silpsta dėl išsilydžiusio metalinio Žemės branduolio judėjimo. Kai kurioje nors branduolio vietoje temperatūra krinta, ten išsiskiria mažesni krūvį turinčių dalelių srautai ir magnetinis laukas toje vietoje silpsta.
