Žmogaus įsitikinimai turi didelės įtakos jo veiksmams. Ir tai jūs žinote. Jūsų nuomonė apie aplinkosaugą keičia jūsų gyvenimo būdą, nuomonės apie socioekonominę situaciją verčia tapti mažesnių įmonių klientu, o sporto komandų palaikymas turi įtakos jūsų kasdienei dienotvarkei. Todėl tikriausiai nieko keisto, kad COVID-19 sąmokslo teorijų šalininkai dažniau serga šia virusine infekciją ir nuo jos dažniau miršta. Tačiau iki šiol mokslininkai tam neskyrė didesnio dėmesio.
Nyderlandų mokslininkai ankstyvojoje pandemijos stadijoje (2020-ųjų balandį) apklausė 5745 žmones. Mokslininkai norėjo sužinoti, kokiomis sąmokslo teorijomis šie žmonės tiki. Kai kurie manė, kad COVID-19 apskritai neegzistuoja ir yra tik mitas, sukurtas visuomenės kontrolei griežtinti, kiti teigė, kad tai - pasprukęs biologinis ginklas. Po kelių mėnesių mokslininkai vėl apklausė tuos pačius tyrimo dalyvius, šįkart domėdamiesi jų sveikata ir ar jie tyrėsi dėl COVID-19.
Tie, kurie tiki sąmokslo teorijomis, tyrėsi rečiau. Tai yra susiję su tuo, kad šie žmonės tiesiog nekreipė dėmesio į simptomus, nekeliavo, per daug nesirūpino savo šeimos sveikata. Tačiau tie, kurie visgi tyrėsi, dažniau išgirsdavo, kad serga. Tai gali būti susiję su tuo, kad COVID-19 neigėjai retai tyrėsi, jei nejautė stiprių simptomų. Tačiau didelę įtaką šiems rezultatams turėjo ir paprasčiausias neatsargumas.
Sąmokslo teorijų mėgėjai dažniau lankėsi viešose vietose, turėjo svečių, vaikščiojo į vakarėlius. Jie ne taip noriai teisingai dėvėjo veido kaukes. Nors apklausos atliktos anksti, tikėtina, kad daugelis šių žmonių nesiskiepijo.
Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad šis tyrimas nenustatė priežastinių ryšių. Kol kas tikrosios šio fenomeno priežastys nėra žinomos. Galbūt sąmokslo teorijos skatina žmones numoti ranka į savisaugos priemones. O galbūt šie žmonės tiesiog dažniau gyvena aplinkybėse, kur virusas plinta lengviau.
