Australijos Mokslo sandraugos ir industrijos tyrimų organizacijos (angl. ... Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation – CSIRO) mokslininkai „The Conversation“ skelbia, kad jų tyrimas yra pirmasis, kurį atliekant buvo kiekybiškai įvertinta istorinių pasikeitimų įtaką klimato kaitai, o taip pat galimos jų sąsajos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, panaudojant griežtus statistinius metodus.
2014 m. liepa buvo 353 mėnuo iš eilės, kuomet vidutinė mėnesinė Žemės ir vandenynų temperatūra viršijo vidutinę XX a. temperatūrą. Paskutinį kartą vidutinė metinė temperatūra žemiau XX a. vidurkio nukrito 1985 metais.
Mokslininkai sukūrė statistinį modelį, kuris vidutinę temperatūrą susiejo su įvairiais faktoriais, galinčiais daryti įtakos temperatūrai. Tai El Ninjo, Saulės radiacija, vulkanų išsiveržimai ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija. Pirmiausiai modelis buvo patikrintas remiantis žmonijos istorija ir įsitikinta, kad jis veikia. Tuomet modelis buvo tikrinamas atmetus galimas žmonių sukelto poveikio pasekmes ir jas įtraukus į skaičiavimą.
Modelis parodė, kad pasiekti temperatūros kilimą 353 mėnesius iš eilės be žmogaus įtakos įmanoma tik 1 atveju iš 100 tūkstančių.
Mokslininkų komanda taip pat išanalizavo epizodus, kuomet temperatūra tam tikrais momentais staigiai nukrisdavo ir priėjo prie išvados, kad visi atšalimo periodai Žemėje per pastaruosius 60 metų tik patvirtina, jog dėl globalinio atšilimo kalti žmonės.
Mokslininkai per pastaruosius 60 metų nustatė 11 periodų, per kuriuos metinė temperatūra staigia nukrito. Pasak jų, jei globalinis atšilimas nebūtų sukeltas žmogaus, tokių atšalimo periodų būtų buvę bent du kartus daugiau.
