Šešerius Žemės metus (arba 10 Veneros metų) stebėdami labiausiai išsiskiriančių Veneros aukštybinių debesų (kurie sklendžia maždaug 70 km aukštyje) struktūrų judėjimą, mokslininkai sudarė ilgalaikį prognostinį vėjų greičio modelį.
Dviejų nesusijusių tyrimų rezultatai byloja, kad aukštybiniai Veneros vėjai greitėja: nuo 300 km/val. 2006-aisiais, kai „Venus Express“ įskriejo į orbitą aplink Venerą, ligi 400 km/val. 2012-aisiais. Daugiau kaip 400 km/val. greitis yra būdingas 4 kategorijos uraganams čia, Žemėje.
„Vėjų greičiai Veneroje ir taip buvo didžiuliai, o toks greičio padidėjimas yra gluminantis, – teigia Kosmoso tyrimų instituto Maskvoje atstovas ir publikacijos žurnale „Icarus“ pagrindinis autorius Igoris Chatuncevas. – Toks milžiniškas pokytis Veneroje niekad nebuvo stebimas. Ir mes kol kas nesuprantame, kodėl taip atsitiko.“
Tuo pat metu analogišką tyrimą nepriklausomai nuo kolegų Rusijoje vykdė ir Japonijos mokslininkai. Jie taikė kitokius debesų sekimo metodus, tačiau rezultatus gavo tokius pat. Maža to, japonai papildomų vėjo greičio pokyčių aptiko žemesniuose Veneros pietinio pusrutulio atmosferos sluoksniuose.
„Mūsų atlikta žemesniųjų debesų judėjimo pietų pusrutulyje analizė byloja, kad per pastaruosius šešerius metus vėjų greitis žymiai keitėsi – iki 70 km/val. per 255 Žemės dienas“, – tvirtina Japonijos Informacinių technologijų tyrimų instituto tyrėjas Toru Koujama. Japonų mokslininkų tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Journal of Geophysical Research“.
Priminsime, kad viena para Veneroje trunka ilgiau už vienus Veneros metus, kadangi planeta aplink savo ašį apsisuka per 243 Žemės paras. Nepaisant to, Veneros atmosfera sukasi kur kas greičiau už Veneros paviršių – tai kuriozinis fenomenas, žinomas supersukimosi pavadinimu (angl. super-rotation).
„Atmosferos supersukimasis Veneroje yra viena iš didžiųjų neįmintų Saulės sistemos mįslių, – teigė ESA „Venus Express“ projekto mokslininkas Hakanas Svedhemas. – Pastarųjų dviejų tyrimų rezultatai šią mįslę apgaubia dar tankesniu paslapties šydu.“
