„Absoliutus smegenų dydis visko nepasako. Mes nustatėme, kad varnų šeimos paukščiai rodė tokius pat gerus rezultatus, kaip ir beždžionės, nepaisant to, kad jie turi mažesnes smegenis“, – sakė Canas Kabadayi‘us, kognityvinių mokslų doktorantas.
Nustatyti gyvūno intelektą sunku, tačiau vienas protingumo aspektų yra galimybė įveikti gyvuliškus instinktus ir rinktis racionalesnius elgesio modelius.
Duke‘o universiteto mokslininkai 2014-aisiais JAV atliko tyrimą, kuriame palygino 36 rūšių gyvūnų gebėjimą įveikti gyvuliškus instinktus. Tarp gyvūnų daugiausiai buvo primatų ir žmogbeždžionių.
Tyrėjai panaudojo cilindro testą: maistas padėtas permatomame inde, o jo šonuose įrengtos angos. Gyvūnai privalėjo pasiekti maistą per angas, o tiesiai per permatomą medžiagą.
Testas parodė, kad geriausiai užduotį įgyvendino žmogbeždžionės, o sėkmės faktoriumi tuomet laikytas absoliutus jų smegenų dydis. Tačiau cilindro testas nebuvo atliktas su krankliais.
Canas Kabadayi‘us, kartu su Oksfordo ir Maxo Placnko instituto mokslininkais, tą patį cilindro testą atliko su krankliais, kuosomis ir Naujosios Kaledonijos varnomis.
Pirmiausiai mokslininkai mokė paukščius gauti skanėstą, esantį nepermatomame vamzdyje, kurio kiekviename krašte buvo po skylę. Tuomet tas pats testas atliktas su permatomu vamzdžiu.
Instinkto vedini gyvūnai turėtų iškart pulti prie maisto. Tačiau krankliai visais atvejais pasirinko prie maisto įeiti per angas. Kitų paukščių rūšių testos rezultatai taip pat buvo panašūs – daugeliu atvejų jie maistą iškart mėgino pasiekti per angas, kaip ir šimpanzės.
