Tačiau, anot mokslininko Grego Gavelio iš Britų Kolumbijos universiteto ir jo kolegų, gyvio pasaulio suvokimas nė kiek neprimena mūsiškio.
„Labai įdomu tai, kad ir subląsteliniu lygiu gali egzistuoti sudėtingos akies struktūros, – sakė evoliucijos biologas Thomas Richardsas iš Ekseterio universiteto. – Įdomu ir tai, kad mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kaip išsivystė šio gyvio sudėtinės dalys.“
Tuomet mokslininkas padarė 3D modelį, darydamas warnowiido nuotraukas po elektronų mikroskopu, ir buvo labai apstulbintas to, ką pamatė.
Akies sudėtingumas evoliucionistus stebino dar nuo Charleso Darwino laikų. Idėja, kad žmogaus akis susiformavo natūralios atrankos būdu, atrodė „absurdiška aukščiausiu įmanomu lygiu“, rašė Ch.Darwinas „Rūšių kilmėje“, vėliau pridūrė, kad akis greičiausi išsivystė iš primityvaus šviesą aptinkančio organizmo.
Jūroje gyvenantys mikroorganizmai, žinomi kaip warnowiidai, panašu, kaip tik ir praėjo tokį evoliucijos kelią. Warnowiidai randami Kanados ir Japonijos pakrantėje, tačiau labai nedideliais kiekiais.
Mokslininkams pirmąjį šį mikroorganizmą pavyko aptikti daugiau nei prieš šimtmetį, tačiau jį tirti buvo labai sunku, nes jis išimtas iš jūros greitai suyra.
Kad atrastų savo warnowiidą, G.Gavelis tyrinėjo jūros vandens mėginius metus. Galiausiai jam pavyko rasti vieną ieškomą mikroorganizmą, puikiai išsaugotą plastike, panašiai kaip vabzdys gintare.
Tuomet mokslininkas padarė 3D modelį, darydamas warnowiido nuotraukas po elektronų mikroskopu, ir buvo labai apstulbintas to, ką pamatė.
Kiti vienaląsčiai organizmai aptinka šviesą naudodami „akių dėmes“ – paprastas struktūras, kurios šiems leidžia atskirti šviesą nuo tamsos, – warnowiidai, atrodo, pakeitė savo vidines organeles, kad suformuotų tai, kas primena lešį, rageną, rainelę ir sudėtingą akies tinklainę.
Pavyzdžiui, gyvio „ragena“ – skaidrus sluoksnis akies išorinėje dalyje – buvo pagamintas iš mitochondrijų, ląstelių dalių, kurios paprastai atsakingos už energijos gamybą. Mitochondrijos warnowiiduose yra sukabintos taip, kad suformuotų apdangalo tipo sluoksnį aplink lęšį,išlenktą taip, kad šis į „tinklainę“ koncentruotų įeinančią šviesą.
Šviesai jautri „ragena“ buvo sudaryta iš plastidžių – struktūrų, kurios paprastai dalyvauja fotosintezėje. Komanda išėmė genetinę medžiagą iš plastidžių ir nustatė, kad joje buvo gausu dumblių DNR.
Mokslininkai įtaria, kad tam tikrame evolciucijos taške warnowiidų protėviai prarijo kokį nors dumblį ir jį pritaikė fotosintezės įrankiui.
Kai organizmai vėliau atsisakė fotosintezės dėl grobuoniško gyvenimo, jie pakeitė savo šviesą sugeriančias plastides į šviesai jaučiančius organus.
Kol kas neaišku, kaip warnowiidai naudoja savo akis, tačiau tyrimo autoriai mano, kad jos naudojamos medžioklei. Warnowiidai per vandenį juda spirale ir, anot G.Gavelio, tai jiems leidžia pamatyti vienaląsčių organizmų šviesos blyksnius, kurie yra warnowiidų grobis.
Lęšis greičiausiai įeinančią šviesą koncentruoja tam, kad padidintų jautrumą, o ne tam, kad projektuotų vaizdą, kaip daro mūsų akys.
T.Richardsas toliau sieks sužinoti, ar gyviai gali atskirti formas.