„Mokslo sriuba“: kada bus įminta Marso gyvybės mįslė?

Marsas – sausą ir šaltą dykumą primenanti planeta, kur naktimis temperatūra nukrinta iki -60 ºC. Įsivaizduokime – dieną džiaugiamės vasara, o naktį atsiduriame Antarktidoje.
Marsaeigis
Marsaeigis / NASA nuotr.

Kita vertus, sukaupta daugybė geologinių įrodymų, kad praeityje Marse būta sąlygų labai panašių į dabar esančias Žemėje. Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo teigimu, kadaise Marsas turėjo gerokai tankesnę atmosferą, o planetos paviršiuje buvo skysto vandens – šiandien ten matyti išdžiūvusių upių vagos.

Gyvybės Marse atradimas smarkiai praplėstų mūsų suvokimą apie tai, kokie bruožai yra būdingi gyvybei. Radus daug panašumų tarp gyvybės Marse ir Žemėje, būtų galima daryti prielaidą, kad gyvybė į Marsą atskrido iš Žemės, arba priešingai – pirmiausia prasidėjo Raudonojoje planetoje ir buvo atgabenta į Žemę. Tikimybė, kad gyvybė egzistuoja ir kitose planetose, taptų labai didelė.

VIDEO: Mokslo sriuba: gyvybės pėdsakų Marse paieškos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kaip sutrumpinti naujovių kelią iki būsimo specialisto: AIPA ir Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos pavyzdys
Reklama
Pavasaris – laikas kurti grožį savo kieme: specialistų patarimai, nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti aplinką
Reklama
Žemės ūkyje vis labiau įsitvirtina biostimuliatoriai: kaip jie veikia?