Įvairiose pasaulio šalyse transporto priemonių gamintojai kuria pirmosios kartos visiškai autonominius automobilius. Juose montuojami galingi kompiuteriai, galintys apdoroti gerokai daugiau informacijos nei automobilį vairuojantis žmogus. Informaciją apie aplinką šiems kompiuteriams teikia vaizdo kameros, lazeriniai radarai, ultragarsiniai jutikliai, kurie aptinka kelio ribas, pėsčiųjų perėjas, šviesoforus, įvairius eismo dalyvius ir kitus objektus. Visa šia įranga aprūpinti automobiliai jau išbandomi keliuose. Tiesa, juose saugumo sumetimais dažniausiai vis dar budi specialistai, pasiruošę bet kuriuo metu perimti valdymą.
Aukštųjų technologijų kompanijos svajoja pradėti masinę autonominių automobilių gamybą ir taip padaryti šią technologiją prieinamą milijonams žmonių. Manoma, kad taip pavyks reikšmingai sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių, mat dirbtinio intelekto valdomos transporto priemonės į avarines situacijas reaguoja gerokai greičiau ir tiksliau nei žmonės. Tiesa, jos kelia ir rimtus kibernetinio saugumo bei etikos iššūkius. Į autonominio automobilio sistemą įsilaužę programišiai gali perimti jo valdymą ir pridaryti didelių nuostolių. Be to, sistemą kuriantiems specialistas reikia numatyti kaip automobiliai elgsis avarinėse situacijoje. Kam skirti prioritetą – vairuotojo gyvybei ar pėstiesiems? Nepaisant šių iššūkių, neabejojama, kad autonominiai automobiliai jau neužilgo pasirodys miestų gatvėse.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per „YouTube“
