„Būna, kad keltuose žmonėms įvyksta kokie nors susirgimai ir jie negali laukti, kol keltas parplauks į krantą ir tuomet prireikia mūsų pagalbos, kad mes greitai nugabentume tą žmogų į ligoninę“, - sako LK KOP Aviacijos bazės lakūnas kpt. Tomas Brusokas.
Gelbėjamas žmogus su gerve pakeliamas į sraigtasparnį. Tokia operacija sunkėja esant nepalankioms sąlygoms: „Iš esmės sudėtingiausias skrydis yra naktį, kai tenka dirbti su gerve virš laivo, ypač jeigu jūra banguoja. Tamsią naktį virš laivo nesimato horizonto, pilotas gali prarasti orientaciją, nematai, kaip sraigtasparnis pakrypęs, tokie skrydžiai reikalauja daug pasiruošimo ir patirties“, - pasakoja kpt. T.Brusokas.
Besileidžiantis ar kylantis sraigtasparnis sukelia labai stiprų, kone uraganinį vėją, tad saugiam orlaivio naudojimui reikalinga speciali infrastruktūra. Deja, Lietuvoje trūksta sraigtasparnių nusileidimo aikštelių, todėl dažnai tenka prašyti policijos pagalbos. Ji uždaro kelius, leidžia sraigtasparniui nutūpti, atlikti operaciją ir vėl pakilti.
Daugiau apie Lietuvos karinių oro pajėgų vykdomas gelbėjimo misijas bei iššūkius žiūrėkite laidoje „Mokslo sriuba“:
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
