Dalį iškasenų ketinama panaudoti kosminėms stotims, bazėms Mėnulyje ir net Marse, o kitą dalį, pavyzdžiui, vertinguosius metalus, gabenti atgal į Žemę. 2017 metais „Deep Space Industries“ į kosmosą paleis bandomąjį palydovą ir, jeigu bandymai pavyks, dar po kelerių metų bus paleidžiamas zondas „Prospector-1“, kuris jau turės nutūpti ant kosmose skraidančio asteroido. Jis ištirs asteroido sudėtį ir visą surinktą informaciją radijo bangomis atsiųs į Žemę.
Asteroidų sudėtis – įvairi. Jie gali būti, pavyzdžiui, iš geležies ar anglingieji, kurie gausūs lakiųjų, vandens ir organinių junginių. Tarptautinėje kosminėje stotyje astronautai vandenį stengiasi naudoti itin efektyviai: visi skysčiai, įskaitant šlapimą ir prakaitą, surenkami ir išfiltruojami. Išvalytas vanduo vėl tampa geriamu, tačiau net ir imantis tokių kraštutinumų jo atsargas vis reikia papildyti. Jei vandenį galėtume išgauti iš sušalusių dangaus kūnų, ir tai kainuotų pigiau, daugiau nereikėtų jo gabenti iš mūsų planetos. Kai tai įvyks, tai bus didelis proveržis asteroidų kasyboje.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
