Edinburgo universiteto mokslininkų paskelbtame straipsnyje teigiama, kad žmonės, turintys daugiau grojimo muzikos instrumentu patirties, turi geresnius pažintinių gebėjimų testo rezultatus nei tie, kurie turėjo mažiau patirties arba jos visai neturėjo.
Tyrėjai nustatė, kad taip buvo net atsižvelgus į jų socialinę ir ekonominę padėtį, išsilavinimo metus, pažintinius gebėjimus vaikystėje ir sveikatą vyresniame amžiuje.
Profesorius Ianas Deary sakė: „Turime pabrėžti, kad ryšys, kurį nustatėme tarp grojimo instrumentais ir kognityvinių funkcijų pagerėjimo per visą gyvenimą, buvo nedidelis ir kad negalime įrodyti, jog grojimas instrumentais lėmė šių funkcijų pagerėjimą.“
Iš 366 tyrimo dalyvių 117 nurodė turėję tam tikros grojimo muzikos instrumentu patirties – daugiausia vaikystėje ir paauglystėje.
Dažniausiai grojamas instrumentas buvo fortepijonas, tačiau buvo grojama ir daugeliu kitų instrumentų, pavyzdžiui, akordeonu, dūdmaišiu, gitara ir smuiku.
Vyresniame amžiuje buvo tikrinamos įvairios fizinės ir protinės funkcijos, įskaitant pakartotinį standartizuotą kognityvinių gebėjimų testą, kurį kiekvienas iš jų atliko būdamas 11 metų, ir kuriame buvo klausimų, reikalaujančių žodinio mąstymo, erdvės suvokimo ir skaitinės analizės.
Tyrimo metu komanda naudojo statistinius modelius, siekdama nustatyti sąsajas tarp asmens patirties grojant muzikos instrumentu ir jo mąstymo įgūdžių pokyčių nuo 11 iki 70 metų amžiaus.
Rezultatai pateikė naujų įrodymų, jog grojimas muzikos instrumentu yra susijęs su nedidele, bet pastebima pažintinių gebėjimų padidėjusia nauda per visą gyvenimą.
