„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Monica Lewinsky Vilniuje pasakojo, kaip internete puoselėjama patyčių kultūra

„Labas, mano vardas Monica“, – pokalbį su technologijų festivalio „Login“ lankytojais lietuviškai pradėjo Monica Lewinsky. Tiesa, tuo visos jos lietuvių kalbos žinios ir baigėsi.
Monica Lewinsky
Monica Lewinsky / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Verslininkams pasitaiko susidurti su savo atstovaujamos įmonės prekės ženklo krize. M.Lewinsky prisistatė kaip žmogus, kuriam 1998 metais nutiko kažkas panašaus. Tik ne kaip prekės ženklui, o kaip asmeniui.

Praėjo 20 metų, bet dar nebuvo nė dienos, kai M.Lewinsky nebūtų primenama apie tai, kad ji kažkada buvo įsimylėjusi savo viršininką – 42-ąjį JAV prezidentą.

Pagrindinė 2018 m. „Login“ pranešėja sakė, kad visas šis skandalas taip garsiai po pasaulį pasklido būtent dėl technologijų revoliucijos: nors tuomet dar nebuvo socialinių tinklų, tačiau paskalų svetainių tikrai netrūko. Todėl M.Lewinsky per naktį iš privataus asmens tapo visuotinai niekinamu asmeniu.

„Buvau vadinama [visi įmanomi paleistuvės sinonimai – red.]. Tuo metu atsirado dvi monikos: buvau matoma daugeliui, bet pažįstama tik keliems“, – sakė ji.

To, ką M.Lewinsky patyrė anuomet, aiškiai suformuluoti pavadinimai atsirado tik pastaraisiais metais: kibernetinės patyčios ir internetinis gėdinimas.

1998 rugsėjo 11 d. buvo publikuota ataskaita apie M.Lewinsky santykius su Billu Clintonu – be pagarbos asmens privatumui, be konteksto vertinimo, be gailesčio.

Šią ataskaitą perskaitė visi artimiausi M.Lewinsky žmonės – tėvai, seneliai, pusbroliai ir pusseserės, tetos ir dėdės. Ir ne tik – JAV Kongreso, išplatinusio šią ataskaitą, interneto srautas akimirksniu išaugo dvigubai. Dėmesio – daugiausiai kibernetinių patyčių – Monicai buvo begalės. Tačiau per patį sunkiausią laikotarpį, kuomet šviesos per ašaras nesimatė, jai padėjo artimiausi, suprantantys ir užjaučiantys žmonės.

2010 m., kai jau egzistavo socialiniai tinklai, kibernetinėje erdvėje tokių viešų gėdinimų gausa smarkiai išaugo. Dėl jų būta ir savižudybių: M.Lewinsky papasakojo apie vieną konkretų atvejį, kai 18 metų koledžo studentas nušoko nuo tilto dėl to, kad internete buvo išplatintas jo lytinių santykių su kitu vyru įrašas – patyčių srautas buvo tiesiog nepakeliamas. M.Lewinsky tėvai pripažino, kad prieš 12 metų baiminosi, jog ir jų dukrai nutiks kas nors panašaus – spaudimas buvo milžiniškas.

Neseniai vykdytos 5000 paauglių internetinės apklausos duomenimis, su kibernetinėmis patyčiomis tiesiogiai susidūrė 1 iš 5 apklaustųjų, 18 proc. jų turėjo minčių apie savižudybes – tai yra itin smarkiai paplitęs reiškinys, tačiau nedaug kas suvokia, kad viešo sugėdinimo internetu kaina yra labai privati ir tikrai ne virtuali.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monica Lewinsky
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monica Lewinsky

Žmonių žiaurumas kitiems žmonėms nėra naujovė, tačiau, anot M.Lewinsky, su interneto išplitimu stebima visai kita kibernetinių patyčių galia: internetas patyčias sustiprina, jų neriboja ir leidžia tai daryti ir matyti kiekvienam. Anksčiau patyčios apsiribodavo siauru tiesiogiai pažįstamų žmonių – dažniausiai mokymo įstaigos ar šeimos – ratu. Šiandien prie patyčių gali prisijungti praktiškai visas pasaulis. Tai tapo kultūra: televizijoje netrūksta paskalas skleidžiančių laidų, bet koks įdomesnis įvykis sutraukia minias žurnalistų.

Interneto patyčių kultūra tapo tikrų tikriausiu verslu, kurio vertė yra skaičiuojama paspaudimais, o šie, per interneto reklamas, pavirsta pinigais. Pasak jos, tai tapo ištisa rinka, kurioje gėda yra prekė, o viešas žeminimas tapo gamybos metodu. Įsisuko savotiškas ciklas: kuo daugiau spaudome tokias nuorodas, tuo labiau sumenksta mūsų jautrumas žmonių, tiesiogiai susijusių su tomis antraštėmis, skausmui ir tuo labiau skatiname toliau kurti tokias antraštes. O tuo tarpu kažkas iš kitų žmonių kančios kraunasi pinigus.

Amerikietė politikos apžvalgininkė Sally Kohn konferencijoje „TEDx“ yra kalbėjusi apie „clickbait“ tipo antraštes. Visuomenė, spaudanti ant tokių antraščių, tampa savotiška bendrininke, skatinančia ir toliau kurti tokias antraštes. Tuo pačiu principu visuomenė skatina ir interneto patyčias: kiekvienos nuorodos paspaudimas yra viešas veiksmas. Kuo dažniau skaitome interneto patyčias, tuo priimtinesne tampa tokia praktika.

Ką daryti?

Anot M.Lewinsky, iš ydingo ciklo ištrūkti paprasta, bet nelengva. Reikia prisiminti, kad tikrosios vertybės yra užuojauta ir empatija. Internete tvyro empatijos deficitas ir vyksta užuojautos krizė. Psichologė Renee Brown yra pasakiusi: gėda negali atsilaikyti prieš empatiją.

Būtent empatija ir užuojauta iš artimųjų, iš šeimos ir kolegų, padėjo M.Lewinsky išgyventi pačiomis tamsiausiomis dienomis.

Kitas kelias – nebūti pasyviu stebėtoju ir nelikti nuošalėje. M.Lewinsky akcentavo psichologų rekomendaciją, kad net ir nedidelė dalis teigiamų, palaikančių komentarų asmeniui, kuris yra puolamas internetu, leidžia pasijusti geriau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs