Išskirtiniame interviu „15min“ C.Heilmannas dėsto savo požiūrį į tai, kokia ateitis laukia interneto ir kaip prie šių pokyčių turės prisitaikyti rinkos dalyviai. „Mano pagrindinis patarimas – kurkite tai, ką norite. Spręskite problemas ir būkite atsidavę. Niekada nesukursite sėkmingo projekto, jei jums nepatiks tai, ką darote, arba jei tiesiog bandysite įšokti į atvažiuojantį „naujos bangos“ traukinį“, – teigia jis.
Interneto naršyklę „Firefox“ kuriančios kompanijos atstovas taip pat kalba apie naršyklių laukiantį iššūkį – tapti „neįkyriomis, nepastebimomis ir stabiliomis“ žmonių pagalbininkėmis.
„Naujos technologijos naršymą pavers kur kas paprastesne ir „natūralesne“ veikla, panaikinant barjerus, kuriuos sukuria pelytės ir klaviatūros“, – apie lietimui jautrių ekranų, vaizdo kamerų bei balso komandų derinio pritaikymą kalba jis.
– Interneto vartotojų skaičius artėja prie 2 mlrd. – tai beveik trečdalis viso pasaulio populiacijos. Kaip jūs apibūdintumėte vidutinį interneto vartotoją? Kam jis naudoja internetą, ko jam reikia ir ko jis ieško?
– Tai – sudėtingas klausimas. Keliaudamas po pasaulį pastebėjau, kad skirtingos bendruomenės ir žmonės internetą naudoja skirtingai. Vakaruose (JAV ir t.t.) internetas tam tikra prasme tampa vartotojų visuomenės dalimi – žmonės žiūri filmus tiesiogiai, klausosi muzikos, žaidžia, puoselėja hobius. Tuo metu vadinamosiose „mažiau išsivysčiusiose šalyse“ internetas yra laikomas preke.
Internetas yra svarbus mokymosi ir studijų procese, taip pat naudojamas perduoti informacijai. Be to, jis yra labai svarbus šeimoms, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse, norint palaikyti ryšį. Pavyzdžiui, aš naudoju „Skype“, kad galėčiau vaizdo skambučiais susisiekti su savo šeima.
Pastaraisiais mėnesiais taip pat pastebėjome, kad internetas yra vienintelė priemonė žmonėms būti išgirstiems, kai, tarkime, TV kanalai ir radijai yra cenzūruojami arba valdomi valstybės.
Kalbant apie poreikius, aš manau, kad internete žmonės turėtų rasti viską, ko jiems reikia. Vartotojo sąsaja turėtų būti kaip įmanoma paprastesnė, o svarbiausias turinys vartotojams turėtų būti pateikiamas aiškiai, neišskaidytas. Jei norės, vartotojas pats ieškos „gilyn“.
Internetas yra puiki sistema informacijos platinimui, tačiau jam galioja kitokios taisyklės, nei spaudai. Išspręsk šią problemą ir turėsi rinką tolimai ateičiai.Taip pat aš esu įsitikinęs, kad internetas turėtų būti visiems atviras ir pasiekiamas nepriklausomai nuo techninių sąlygų ar paties vartotojo sugebėjimų. Aklieji neturėtų būti atskirti, taip pat nereikia tikėtis, kad visi žmonės bus dideli kompiuterių specialistai ir mokės naudoti įvairiausius naršyklių įskiepius ir t.t. Jei kažkas nurodo žmonėms atsisiųsti tam tikrą naršyklę tam, kad jie galėtų peržiūrėti jų svetainę, tai jie nesupranta, kas yra internetas. Tai atviras ir visiems prieinamas tinklas.
Paieškos tema yra labai įdomi. Kadangi pagrindinis pajamų šaltinis daugumai svetainių yra reklaminiai skydeliai, didelę reikšmę turi optimizavimas paieškos svetainėms. Tai reiškia, kad daugiau uždirbančios svetainės (gali skirti lėšų optimizavimui ir) paieškose yra rodomos dažniau, nei tos, kurių turinys yra išties svarbus. Pastaruoju metu paieškos rezultatų kokybė prastėja, ir net „žmogus-žmogui“ sistemos, tokios kaip „Twitter“, yra puolamos šiukšlintojų (angl. spammer) bei automatinio atsakymo sistemų. Tai yra blogai, būtina daugiau dėmesio skirti tam turiniui, kuris yra to vertas.
Man internetas yra ideali visuomenės informavimo priemonė, kuri tobulėja prie jos prisijungiant vis daugiau naujų vartotojų.
– Kokia yra interneto naršyklių ateitis? Ko žmonės iš jų tikisi – „viskas viename“ įrankio naudotis kompiuteriu (įskaitant el. paštą, tiesioginį susirašinėjimą, „torrent“ bylų siuntimąsi ir t.t.), ar tiesiog įrankio, kuris leidžia pasiekti internetą, be jokių papildų?
– Priklauso nuo vartotojų ir jų poreikių. Žmonės džiaugiasi turėdami puikius išmaniuosius telefonus, kurie turi galybę įvairiausių funkcijų, tačiau būtina neužmiršti pagrindinės daikto paskirties.
Aš manau, kad ateityje vartotojai net nesusimąstys, jog jie naudoja interneto naršyklę. Tai įrankis, kuris leidžia pasiekti turinį internete ir bendrauti tarpusavyje. Tikiuosi, kad naujos technologijos, tokios kaip naršymas atsijungus ir internetinės programos, ateityje bus tokios pat naudingos, kaip šiuo metu yra kompiuterinės programos. Aš dažnai neturiu galimybės prisijungti prie interneto ir jaučiuosi atskirtas, kadangi naršyklėje negaliu naudoti daugybės funkcijų.
Naršyklės nėra tik programos vartotojams, jos taip pat yra platformos, kurias galima plėtoti. Interneto naršyklę paversti pokalbių programa yra gana sudėtinga, tačiau galima rasti kitokių sprendimų. Tarkime, aš naudoju atskiras programas „Twitter“ ir pokalbiams, kadangi naršydamas internete laikau pernelyg daug atidarytų kortelių (angl. tab).
Taip pat mane labai sudomino „Google“ iniciatyva interneto naršyklę „Chrome“ paversti operacine sistema, bei debesų kompiuterija paremtos sistemos, tokios kaip „Jolicloud“, kuri leidžia seną kompiuterinę techniką turintiems vartotojams naudotis interneto privalumais.
– Kaip ateityje turėtų keistis interneto naršyklės, kad paverstų visuotinį tinklą paprastesniu, greitesniu ir labiau patikimu?
– Interneto naršyklės turi tapti neįkyrios, nepastebimos ir stabilios. Šiuo metu visos naršyklės „nulūžta“ pernelyg dažnai, taigi internetinės programos negali pakeisti tų, kurios įdiegtos kompiuteryje. Taip pat norint plėtoti internetines programas būtina spręsti nekokybiško interneto ryšio problemą (turinys turi būti laikomas kompiuteryje ir kaip įmanoma dažniau sinchronizuojamas su internetine versija).
Šiuo metu mano interneto naršyklė dažniausiai „nulūžta“ dėl įskiepių (angl. plugins), kurie paprastai naudojami garso ir vaizdo turiniui transliuoti bei žaidimams. Todėl, tarkime, „Facebook“ investuoja į HTML5 žaidimų platformas – tam, kad žaidimai veiktų greičiau ir būtų stabilesni.
Taip pat labai svarbi vartotojo sąveika su naršykle. Lietimui jautrūs ekranai, balso komandos bei vaizdo kameros ateityje suteiks galimybę naudoti naršykles kur kas paprasčiau. Naršymą visa tai pavers kur kas paprastesne ir „natūralesne“ veikla, panaikinant barjerus, kuriuos sukuria pelytės ir klaviatūros. „iPad“ parodė, kaip paprasta vaikams mokytis interaktyviai, kai jie gali liesti ekraną vietoje to, kad vedžiotų pelytę. O „Google Navigate“ leidžia valdyti GPS balsu.
Dar viena problema – operacinės sistemos sąveika su naršykle. Šiuo metu norėdamas įkelti savo vaizdo įrašą vartotojas turi praeiti kryžiaus kelius: negana jį įrašyti, perkelti į kompiuterį, pakeisti formatą, bet dar reikia ieškoti failo kompiuteryje ir siųsti į internetą. Visa tai turi tapti kur kas paprasčiau. Jau dabar įmanoma, kad vartotojams užtektų tiesiai iš kompiuterio „nutempti“ failą į naršyklės langą, o visas įkėlimo ir konvertavimo darbas būtų atliekamas be vartotojo įsikišimo, tačiau nedaug svetainių drįsta pritaikyti tokį modelį.
Na ir galiausiai – saugumas. Šiuo metu saugumo sistemos internete turi daugybę trūkumų, žmonės priversti naudoti daugybę skirtingų vartotojų vardų ir slaptažodžių įvairiose svetainėse, todėl jie sukuria juokingai paprastus slaptažodžius arba nuolat juos keičia. Visa tai už žmones turėtų atlikti naršyklė.
– Kokia ateitis laukia naršyklės „Firefox“? Kaip ji atrodys po kelerių metų?
– Visa tai iš esmės priklauso nuo vartotojų. „Firefox“ naršyklė nepriklauso nuo rinkos, pajamų, investicijų ar reklamos. Tai yra vartotojų naršyklė, ir ji yra visiškai atvira. „Firefox 4“ vartotojo sąsaja buvo sukurta atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Šią naršyklę kuria ir tobulina daugybė savanorių visame pasaulyje. Pačioje „Mozilla“ kompanijoje dirba tik maždaug 400 žmonių, tačiau naršyklę kuria tūkstančiai programuotojų, kadangi ji yra atvirojo kodo.
Aš noriu, kad naršyklėje galėčiau ne tik peržiūrėti vaizdo įrašus, bet ir juos redaguoti, išversti ar persiųsti kitiems žmonėms.Aš žinau tik tiek, kad ateityje „Firefox“ bus greitesnė, mažesnė, visiems įrenginiams pritaikyta naršyklė, kuri turės kur kas daugiau galimybių ir leis ne tik naršyti po tinklalapius. Ir toliau bus gerinamas naršyklės saugumas, tobulinamas asmens atpažinimas (naršyklė turės informaciją apie jus, tačiau skirtingiems tinklalapiams leis gauti tik tą informaciją, kurią vartotojai leis perduoti), sinchronizacija su įvairiais įrenginiais, valdymas lietimui jautriais įrenginiais bei spartesnis darbas su vaizdo, garso turiniu ir trimate grafika.
Aš norėčiau, kad „Firefox“ taptų įrankiu, kuriuo galėčiau ne tik „matyti“, bet ir „daryti“. Aš noriu, kad naršyklėje galėčiau ne tik peržiūrėti vaizdo įrašus, bet ir juos redaguoti, išversti ar persiųsti kitiems žmonėms.
– Galbūt galėtumėte palyginti skirtingas interneto naršykles („Internet Explorer“, „Firefox“, „Chrome“, „Safari“, „Opera“ ir t.t.) – kokie yra jų pagrindiniai privalumai ir trūkumai?
– Galiu išsakyti tik savo pateis nuomonę, atsižvelgiant į naudojimosi patirtį ir savo pomėgius. Vartotojai turi pasirinkti patys.
Kaip interneto programuotojas visada teikiu pirmenybę „Firefox“ ir „Chrome“ naršyklėms. Kitiems vartotojams, kurie nežino, kas yra naršyklė, pilnai užtenka „Internet Explorer“ ar „Safari“, kurios yra įdiegiamos kartu su operacine sistema.
„Opera“ domiuosi mažai, kadangi jie smarkiai dirba stengdamiesi pritaikyti naujausius interneto standartus, tačiau tai rūpi mažai daliai vartotojų (tiesa, išmaniųjų telefonų rinkoje „Opera Mini“ yra stambi žaidėja).
Mano požiūriu, naršyklė turi būti greita, ją turi būti paprasta pritaikyti savo poreikiams ir ji turi išlaikyti pakeitimus naršyklę atnaujinus. Be to, ji turi būti nepriklausoma nuo operacinės sistemos. Tarkime, aš norėčiau daugiau padirbėti su naująja „Internet Explorer 9“, tačiau namuose neturiu kompiuterio su „Windows“ operacine sistema.
Naršyklė yra labai asmeniška programa – buvau nustebintas „Firefox“ plėtinio „Personas“ sėkme (kuris leidžia vartotojams pakeisti naršyklės išvaizdą – aut. past.). Man niekada nerūpėjo, kaip atrodo naršyklė, tačiau kai kuriems vartotojams tai yra pati svarbiausia šios programos dalis.
– Kai kurie rinkos analitikai teigia, jog dalis internetinių projektų, tokių kaip „Facebook“, yra pervertinti (šis socialinis tinklas yra vertinamas 50 mlrd. dolerių). Ar jūs su tuo sutinkate? Kokius interneto projektus regite iškilsiant ateityje, o kurie gali prarasti populiarumą?
– Jei tai žinočiau, galėčiau nedirbti. Aš sutinku, kad didelė dalis projektų internete šiuo metu yra smarkiai išreklamuoti. 50 mlrd. dolerių užtektų pamaitinti daugybę žmonių arba užtikrinti, kad mus nešiojanti žemė „nenumirs“ per artimiausius 100 metų.
Interneto projektai dažnai yra pervertinami, daroma nemažai trumparegiškų sprendimų. Manyčiau, jog socialiniai tinklai dar augs, tačiau iš kitos pusės žmonės pamažu įsisąmonina, jog viso gyvenimo perkėlimas į internetą leidžiant bet kam tai matyti sukelia pavojų, kad tavo tapatybė gali būti pasisavinta.
Pats niekada neturėjau daug pinigų, todėl mane skaudina, kai pinigai yra uždirbami tiesiog perkant projektus. Dažniausiai tai lemia ne pats produktas, tačiau komandų ir žmonių, kurie juos sukūrė, nusipirkimas anksčiau, nei tai padaro tavo konkurentas. Tai nėra gerai – neturėtume investuoti visų lėšų į vieną projektą, tačiau vietoje to derėtų kurti naujus produktus, kurie palengvina kasdienį žmonių gyvenimą internete. Galbūt todėl būdamas paaugliu netapau milijardieriumi, tačiau galiu užtikrintai pasakyti, kad aš esu laimingas žmogus ir kad mano darbai leidžia kitiems žmonėms paprasčiau dirbti internete, bendrauti su kitais.
Nuo Elvio Preslio ir „The Beatles“ laikų visi svajoja tapti žinomais muzikantais. Tačiau daug žmonių nesupranta, kad tam reikia paaukoti savo gyvenimą.
Kokie projektai augs ateityje? Matydamas dabartinę situaciją, tikrai negalėčiau to nuspėti. Dalis šiuo metu sėkmingais laikomų projektų yra tiesiog seni produktai, įvilkti į naują odą ir pritraukę didelę auditoriją. „Groupon“ (grupinio apsipirkimo sistema – aut. past.) nėra novatoriška idėja – prekybos centrai visuomet siūlydavo apsipirkimo kuponus. Tačiau šios svetainės kūrėjai atsidūrė tinkamu metu reikiamoje vietoje.
Mano pagrindinis patarimas – kurkite tai, ką norite. Spręskite problemas ir būkite atsidavę. Niekada nesukursite sėkmingo projekto, jei jums nepatiks tai, ką darote, arba jei tiesiog bandysite įšokti į atvažiuojantį „naujos bangos“ traukinį.
– Kokia ateitis laukia naujienų portalų? Kaip jie turėtų keistis tam, kad pritrauktų skaitytojų? Ar el. skaityklės bei planšetiniai kompiuteriai yra dabartinės spaudos ateitis?
– Jie galėtų tokiais tapti, jei naujienų agentūros traktuotų internetą kaip infrastruktūrą, kuri yra skirta turiniui skelbti ir gauti atgalinį ryšį iš skaitytojų. Jei iš to bus tiesiog siekiama naudos, nesiūlant papildomo turinio ar kitų privalumų, nereikėtų nustebti, jei susimausite.
Socialiniai tinklai dar augs, tačiau iš kitos pusės žmonės pamažu įsisąmonina, jog viso gyvenimo perkėlimas į internetą leidžiant bet kam tai matyti sukelia pavojų, kad tavo tapatybė gali būti pasisavinta.Pagrindinė problema yra ta, kad naujienas turi rašyti patyrę žmonės. Žiniasklaida yra brangus verslas, o internete žmonės yra įpratę viską gauti nemokamai. Jei bandysite apsaugoti savo turinį, žmonės praleis daugiau laiko bandydami apeiti šiuos ribojimus, o ne gilindamiesi į turinį ir diskutuodami apie tai su kitais.
Svetainė Bugmenot.com yra klasikinis pavyzdys, kas nutinka jei turinys internete yra apribojamas. Naujienų svetainės privalo suprasti, kad negalima parodyti tik dalies turinio, o likusią dalį paslėpti, kol vartotojas nesusimoka.
Paieškokite bet kokių straipsnių iš „Yahoo news“ senesnių nei 30 dienų ir pastebėsite, kad visas jis jau yra neprieinamas. Tiek laiko „Yahoo“ gali laikyti turinį, o vėliau jį privalo pašalinti. Jei norite perskaityti tai, ką pasižymėjote seniau nei prieš mėnesį, turėsite eiti į naujienų agentūrų svetaines ir mokėti joms už šį turinį.
Ne tam internetas buvo sukurtas – jei įkėlei turinį, jis turėtų ten ir likti. Jei „Yahoo“ moka už naujienas ir pelnosi iš reklamų, kodėl ji negali skirti šiek tiek daugiau lėšų tam, kad išlaikytų šį turinį internete?
Puikus naujienų portalo pavyzdys – „The Guardian“ svetainė. Jų publikuotas turinys yra prieinamas visada ir nemokamai. Jei ateityje jie norės šį turinį apmokestinti – prašom, jie jau turi infrastruktūrą ir vartotojus.
Internetas yra puiki sistema informacijos platinimui, tačiau jam galioja kitokios taisyklės, nei spaudai. Išspręsk šią problemą ir turėsi rinką tolimai ateičiai.
– Ką žinote apie Lietuvą? Ar kada nors lankėtės mūsų šalyje? Ar ilgai čia būsite ir ką ketinate nuveikti?
– Lietuvoje dar niekada nebuvau ir tikrai nežinau, ko galima tikėtis. Atvirai sakant, kaskart atvykęs į kurią nors Rytų Europos šalį nustembu, kiek daug joje veiksmo ir kūrybiškų žmonių.
Manau, kad Lietuvoje slypi didelės galimybės, tai yra viena priežasčių, kodėl nusprendžiau atvykti į šią šalį. Mano gyvenimas susideda iš patyrimų, ir kol kas aš esu pakankamai jaunas, kad keliaučiau po pasaulį, savo dideliame žemėlapyje žymėdamas „vietas, kuriose buvau“.
Tikriausiai pas jus bus vėsiau, nei Londone, bet žmonės turėtų būti mažiau irzlūs, nes pas jus mažiau lyja. Taip pat noriu išgirsti lietuvių kalbą.
Deja, po konferencijos „Login 2011“ turėsiu skristi atgal į Londoną, kadangi šiuo metu mano darbotvarkė labai įtempta. Tačiau per kitas atostogas tikriausiai sėsiu į automobilį ir pasivažinėsiu po Europą. Kai gyvenau Vokietijoje dažnai tai darydavome, ir aš jau pasiilgau tokių kelionių.
Christianas Heilmannas atvyksta į Lietuvą ir skaitys pranešimą kovo 17–18 dienomis „Litexpo“ konferencijų centre vyksiančioje interneto tendencijų konferencijoje „Login 2011“.
