Moksliniam tyrimui buvo panaudoti duomenys, surinkti NASA Keplerio kosminiu teleskopu, kuriuos astronomai panaudojo skaitiniam modeliui, tapusiam pagrindu straipsniui žurnale „The Astronomical Journal“. Straipsnyje tvirtinama, kad į Žemę panaši egzoplaneta sukasi apie kas ketvirtą į mūsų Saulę panašią žvaigždę. Tad, įvertinus, kiek tokio tipo žvaigždžių yra mūsų galaktikoje, mokslininkai paskaičiavo, kad vien Paukščių tako galaktikoje į Žemę panašių egzoplanetų galėtų būti apie 10 milijardų.
Šis skaičius svarbus astrobiologijos mokslui, tiriančiam gyvybės egzistavimo kitose planetose potencialą – didžiausia tikimybė, kad gyvybė galėtų atsirasti būtent planetose, kuriose temperatūra išlieka pakankami aukšta, skystam vandeniui susidaryti, tačiau ne per aukšta, kad jis visas išgaruotų.
Mokslininkai surado daugiau nei 2600 egzoplanetų, kas leido padaryti išvadą, kad mūsų galaktikoje planetų yra daugiau nei žvaigždžių.
Tad kuo tiksliau bus įvertintas tokių planetų skaičius, tuo efektyviau astrofizikai galės išnaudoti Plataus lauko infraraudonųjų spindulių teleskopą (angl. Wide Field Infrared Survey Telescope), kurį planuojama paleisti į kosmosą ateinančio dešimtmečio viduryje. Šis kosminis teleskopas bus skirtas ieškoti deguonies ir vandens garų ženklų tolimų egzoplanetų atmosferose.
Astrofizikos profesoriaus Erico Fordo vadovaujama mokslininkų grupė savo tyrime į Žemę panašiomis planetomis įvardino visas egzoplanetas, kurių dydis svyruoja nuo 0,75 iki 1,5 mūsų planetos dydžio, o savo orbita aplink žvaigždę jos apsisuka per 237-500 dienų. Tokia orbita reiškia, kad egzoplaneta sukasi gyvybei tinkamoje zonoje – ir jos paviršiuje vanduo išlieka skysčio fazėje.
Mokslininkų tyrimui panaudoti Keplerio teleskopu surinkti duomenys – nuo jo paleidimo į kosmosą 2009-aisiais iki praeitų metų, kai jis nustojo veikti, astronomai šiuo teleskopu stebėjo daugiau nei 530 tūkst. žvaigždžių, ieškodami aplink jas skriejančių egzoplanetų. Laimei, Keplerio teleskopą pakeitė Transiting Exoplanet Survey Satellite (TESS) kosminis teleskopas, kuris į kosmosą buvo iškeltas praeitų metų pavasarį.
Keplerio teleskopo pagalba mokslininkai surado daugiau nei 2600 egzoplanetų, kas leido padaryti išvadą, kad mūsų galaktikoje planetų yra daugiau nei žvaigždžių, be to, šie tyrimai padėjo suprasti egzoplanetų tipų įvairovės mastą. Keplerio teleskopo duomenys astronomams padėjo įvertinti, kad nuo 20 iki 50 proc. visų matomų žvaigždžių turi gyvybei tinkamose zonose skriejančias į Žemę panašias planetas.
Tačiau Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkams nepakako Kepleriu surinktų duomenų, mat juo galima buvo pastebėti tik gana dideles planetas, skriejančias gan arti savo žvaigždžių. Be to, Keplerio teleskopu atrastos egzoplanetos dažniausiai skrieja apie ne tokias šviesias, trečdalio Saulės masės žvaigždes. Todėl E.Fordo komanda sukūrė skaitinį modelį, kuriame panaudojo tiek Keplerio teleskopu surinktus duomenis, tiek Europos kosmoso agentūros „Gaia“ erdvėlaivio surinktą informaciją apie žvaigždes Paukščių Tako galaktikoje. Naudodami šiuos duomenis, mokslininkai sukūrė kelių galimų hipotetinių visatų simuliacijas ir jose „stebėjo“ žvaigždes. Išanalizavę šių virtualių stebėjimų duomenis ir palyginę juos su realiais Keplerio duomenimis, tyrėjai padarė išvadą, kad išties tinkamų gyvybei planetų mūsų galaktikoje skaičius svyruoja nuo 5 iki 10 milijardų.
Remdamiesi šiais rezultatais, NASA dirbantys mokslininkai galės geriau įsivertinti tokių egzoplanetų paieškai reikalingų teleskopų poreikį. Jei E.Fordo komandos modeliavimas korektiškas, tada tikėtina, kad į Žemę panašių planetų yra pakankamai arti esančiose žvaigždžių sistemose ir joms tyrinėti pakaktų mažesnių bei pigesnių kosminių teleskopų.
