Bonos universiteto (Vokietija) ir Rusijos mokslų akademijos mokslininkai už 10 000 šviesmečių nuo Žemės esančiame dujų debesyje aptiko itin neįprastą ir retą žvaigždę. Žvaigždė, pavadinta J005311, iš savo kosminio kapo pakilo, kai Kasiopėjos žvaigždyne susidūrė dvi mirusios žvaigždės.
Straipsnyje, kurį gegužės 21 dieną publikavo žurnalas „Nature“, atskleidžiama šios egzotiškos žvaigždės zombės prigimtis ir neįprastos jos savybės. Keistąjį objektą komanda aptiko, naudodama NASA orbitinio Wide-field Infrared Survey Explorer (WISE) kosminio teleskopo duomenis ir vėliau jį stebėjo antžeminiu Rusijos Specialiosios astrofizikos observatorijos teleskopu.
Išnaudojusios visą kurą, nedidelės žvaigždės savo gyvenimo ciklą baigia, virsdamos baltosiomis nykštukėmis – mažomis, tankiomis, negyvomis žvaigždėmis. Iš esmės baltoji nykštukė yra žvaigždės branduolio liekana, kurios didžiąją dalį sudaro degeneravusi materija. Baltoji nykštukė yra itin tanki: jos masė prilygsta Saulės masei, o tūris – Žemei.
Dažniausiai su baltosiomis nykštukėmis jokių didesnių pokyčių ir nebevyksta – jos tiesiog pamažu vėsta, tačiau per Visatos amžių dar spėjo atvėsti tik iki kelių tūkstančių kelvinų. Tačiau Bonos universiteto mokslininkai ištyrė keistosios žvaigždės spinduliavimą ir išvydo, kad joje nėra nei vandenilio nei helio, kurio baltosiose nykštukėse paprastai būna.
Neįprastas J005311 signalas tyrėjams sukėlė įtarimą, kad jie aptiko dviejų baltųjų nykštukių, sukusių viena apie kitą milijardus metų, kosminio susiliejimo rezultatą.
„Toks įvykis yra itin retas. Paukščių Take tikriausiai nėra nė pustuzinio tokių objektų, ir mes vieną iš jų atradome,“ - pranešime spaudai cituojamas tyrimo bendraautoris Gotzas Gräfeneris.
Paprastai baltųjų nykštukių susidūrimai baigiasi galingais sprogimais – supernovomis. Bet J005311 nesprogo, o atgijo ir ėmė degti iš naujo. Tik dabar naudoja ne vandenilį ir helį, o sunkesnius cheminius elementus.
Nauja žvaigždė šviečia maždaug 40 000 kartų ryškiau už Saulę, jos stiprus magnetinis laukas, o kuriamas žvaigždės vėjas „pučia“ 16 000 kilometrų per sekundę greičiu, kai tuo tarpu netgi masyvių ir aktyvių žvaigždžių šis rodiklis būna apie 2000 km/s. Be to, ši žvaigždė neįtikėtinai karšta ~200 000 kelvinų.
Kokia naujosios žvaigždės laukia lemtis? Savaime suprantama, mirtis. Šis išskirtinis įvykis tik atidėjo žūtį keliais tūkstantmečiais. Antrasis jos gyvenimas, kaip ir pirmasis, baigsis, kai išseks visas kuras. Tada ji susitrauks į mažą žvaigždę ir sprogs.
