– Lukai, šiandien padėsi man įminti galvosūkį, kur ta riba, kai kuria ir muzikantas, ir dirbtinis intelektas, kam atitenka kūrybiniai laurai? Šiandien atsinešei lauktuvių, turi mums parodyti dainą, kurią tu kūrei, kaip suprantu, dirbtinio intelekto (DI) pagalba?
– Taip, taip, išeis visas albumas su dirbtinio intelekto pagalba. Man tai visai užtruko, porą mėnesių vakarais varvinau akis ir, kiek žinau, tai yra tikrai pirmasis albumas, sukurtas su dirbtiniu intelektu. Sąžiningai galiu pasakyt, kad, manau, 95 proc., 99 proc. visko, ką girdi klausytojas, yra sugeneruota dirbtinio intelekto.
Tai smagu man būti vienam pirmųjų, prie to prisidėjusiam, manau, ateityje to bus daugiau. O kadangi esu tarp muzikos ir technologijų, galvoju, kas, jeigu ne aš, kada, jei ne dabar... Tai generavau ir sugeneravau, ir dabar jo bus galima klausyti visiems.
– Labai smagu pristatyti šią premjerą. Pristatyk, kaip vadinasi tavo albumas ir tavo pseudonimas?
– Taip, tai šis kūrybinis projektas (grupe pavadinti nedrįstu, nes esu vienas su kompiuteriu, bet...), jis vadinasi „PROMPTO“, pavadinimas albumo yra „Algoritmika“, o šitos pirmos dainos pavadinimas yra „Dyrikė“. Ši daina yra apie direktorę, kuri neleidžia jaunimui koridoriuose veipinti ir judinti klubų. Tai hyperpop'o stiliaus daina, visi kiti kūriniai bus visokių skirtingų muzikos stilių – nuo kantri iki folko, ir skirtingais balsais atliekami. Man atrodo, tai irgi tam tikras išskirtinumas, bet pradžioje, galvojau, pradėsiu nuo tokios... dainos labiau jaunimui.
– Ką tik girdėjome šią drąsią dainą, kurtą dirbtiniu intelektu. Kiek čia buvo tavęs, o kiek dirbtinio intelekto?
– Aš sukūriau dainos žodžius. Kaip ir daugumai dainų, visgi dainos žodžius kuria jis – dirbtinis intelektas. DI gali sukurti, netgi toje programoje, kur muzika yra, gali pasiūlyti dainos žodžius, bet aš norėjau, kad man pačiam patiktų. Šiaip ar taip, esu muzikantas, vis tiek kažkokių kultūrinių niuansų dabartinis intelektas dar negali taip gerai pajausti, tai žodžius kūriau aš.
Šioje dainoje kažkaip susisapnavo apie direktorę pakalbėti ir slaptą žinutę ištransliuoti, kad veipinti yra blogai, geriau šokti. Daviau žodžius, o visą muziką kūrė dirbtinis intelektas. Jam daviau žodžius, muzikos stilių, aprašiau jį, ir reikėjo daryti skirtingas generacijas.
Galų gale šitą kūrinį reikėjo suklijuoti dar iš kelių gabaliukų, nes, pavyzdžiui, vieną kartą jis man išspjovė versiją, kurioje geras priedainis, kitą kartą išspjovė gerą versiją, kur man patinka 10 sekundžių pabaigoje, tai reikėjo dar šiek tiek paklijuoti.
Nors jau paskutiniai kūriniai, kurie išeis vėliau, jau yra sugeneruoti struktūriškai nuo pradžios iki galo su dirbtiniu intelektu. Ir kas matė tą video, tai jis taip pat yra generuotas (su) dirbtiniu intelektu.
– Pats vaizdas?
– Pats vaizdas. Kas yra dar atskira sritis, nedarėme pilno, labai jau sudėtingo klipo, tas 30 sekundžių pademonstravome, kaip tai gali atrodyti, klipo pristatymas toks trumpas. Tai ir albumo viršelis kurtas su dirbtiniu intelektu, ir grupės pavadinimas, ir albumo pavadinimas taip pat.
– Ir kai sakai „sukurtas“, tai ar tu pasitiki dirbtiniu intelektu ir jo mestomis idėjomis, ar visgi darai kažkokią atranką ir tas kūrybinis procesas vyksta kartu?
– Darau, darau, be abejo. Kaip tai sukūriau – daug kam tikriausiai įdomu. Tai ne paslaptis, yra daugiau tų įrankių, aš naudojau tokį pavadinimu „Suno AI“. Jis yra viešas, nemažai galima nuveikti ir su nemokama versija, galima naudoti ir mokamą versiją...
– O pats naudoji mokamą ar nemokamą?
– Taip, aš naudojau mokamą, nes reikia išsipirkti kreditų, tų vadinamųjų „tokenų“, už kuriuos generuoji. Sakykime, ten dvi dainos yra gal 10. Du sugeneravimai po 30 sekundžių kainuoja man kokius gal 10 centų, tai jeigu aš su dirbtiniu intelektu kokias dvi valandas su kompiuteriu generuoju muziką, man tai kainuos kokius 5 eurus. Tai šiek tiek kainuoja, bet, na, tai pakankamai mažai, palyginus su...
– Bet kainuoja ir tavo laiką...
– Tai be abejo...
– Kiek laiko praleidai kurdamas šitą albumą?
– Praleidau pusantro mėnesio. Sausio viduryje aš atsibudau, sekiau tuos įrankius jau kurį laiką ir būtent šitame įrankyje atsirado nauja funkcija. Iki tol buvo galima sugeneruoti 20 sekundžių, 30 sekundžių, patiko – nepatiko, ką nori su tuo daryk, o tuomet atsirado funkcija daryti tęstinumą, tai yra tęsti tos dainos stiliumi toliau, ir prikurti priedainį, ir panašiai.
Reiškia, galima sukurti visą dainą vieno stiliaus. Ko dar nėra – tęstinumo tarp dainų, kas, manau, bus sekanti funkcija, atsirasianti, manau, poros mėnesių bėgyje.
– O dabar palyginkime: kuriant tas pirmas dainas, kur daugiausiai prisidėjai pats, lyginant su dainomis, kur daugiau dirbo dirbtinis intelektas – kaip šie du kūrybiniai procesai skyrėsi ir kuris tau pačiam labiau patiko?
– Man pavyko vėliau jau sugeneruoti beveik nuoseklią dainą dėl to, kad įgijau įgūdžių. Iš tikrųjų, tai nėra lengva generuoti, yra tam tikros taisyklės, gali eiti skaityti forume, kaip kiti padarė ir panašiai, bet galų gale reikia ir tam tikros nuojautos.
Ir, tiesą pasakius, aš dabar naują dainą sugeneruoti – na, prastą naują dainą, kur kažką dainuoja – galiu per 2 minutes. Bet tokią, kad man patiktų, kad jausčiau, kad aha, kabina melodija, man kažkas yra malonaus būtent šioje melodijoje, tai reikia dar prie to pasėdėti.
Ir, be to, lietuviškai jis kalba – dirbtinis intelektas – dar ne iki galo kokybiškai, tai nemažai generavimų reikėjo, kad atrinkčiau, kur yra tarimas, kur daugiau-mažiau suprantamas. Specialiai palikau dainose tokių prastų kirčiavimų, prastų priebalsių arba neaiškių žodžių. Būna, pavyzdžiui, kad generuoji, o jis pradeda dainuoti lietuviškai, tada pradeda dainuoti lenkiškai ir čekiškai, tada grįžta į lietuvių kalbą...
– O kodėl?
– Nes dirbtinis intelektas – jis nesupranta, jam nėra skirtumų. Jo logika yra visai kitokia nei mūsų, jis mato tekstą, č raides, ė raides, jis spėja, kad ten lietuvių kalba. Be to, yra tos įvestys, tie vadinami promptai, nuo ko kilo ir grupės pavadinimas. Tai gali prašyti, kad, pavyzdžiui, kurk popso dainą, bet jeigu parašysi bendrą stilių, tai ir sukurs labai tokią bendrinę: einu mišku , vienas, du... Parašysi sukurk futuristinę, ateities, jazz, soulo, funko... – jis nebesupras ir sukurs kažką.
– O kaip kurdamas šias dainas DI formulavai užduotį, kokie buvo užsakymai tam dirbtiniam intelektui?
– Čia ir buvo tie vakarai, praleisti prie to, kaip formuoti tą užduotį. Buvo pora promptų, įvesčių arba muzikos stilių, kurie veikė gerai...
– Pavyzdžiui?
– Čia dabar yra kaip kepėja, nenorinti išduoti savo recepto, ir aš neišduosiu iki galo. Iš tikrųjų, manau, kad padarysiu pamoką visiems, kas norės tai kurti, bet porą tokių procentų, manau...
Būtent tuo ir išsiskyriau, kad sėdėjau, varvinau akis ir atradau – galiu išduoti, kad netgi tą patį teksto rašymą kartais reikėjo – jeigu nori, kad jisai dainuotų, na, pavyzdžiui, namoo – rašyti didžiąsias raides, rašyti o tarpas o tarpas o, ar dėti taškus, ar nedėti.
Kiek eilutėje turėtų būti skiemenų? Kiek turėtų būti eilučių? Tai visa tai yra tam tikra kūryba ir šiek tiek mini programavimo.
– Skamba kaip simfonijos kūrimas – visi ženklai ir kiekvienas tarpas kažką reiškia. Iš kur pats turėjai tiek kantrybės kalbėtis tokia nesuprantama kalba?
– Man beprotiškai smalsu, seku technologijų naujienas. Tai yra mano kasdieninė duona, esu muzikantas, ir tuos įrankius sekiau jau kelis metus, esu sugeneravęs prieš kokius pusę metų – na, jau pavyko sugeneruoti, pavyzdžiu, kokį nors pranešimo garsą su dirbtiniu intelektu, arba panaudoti video... Pavyzdžiui, sugeneruoti restorano žmonių triukšmą, kai žmonės valgo. Jau tai buvo prieš pusę metų įmanoma. Dabar atsirado šitas įrankis, ir žinau, kad išeis dar keli.
Būna taip, kad vienas pirmųjų testuoju tokius įrankius, tai ir šituo atveju tai norėjau padaryti. Ir aš neabejoju, kad pusės metų bėgyje ir mūsų Lietuvos pop muzikos atlikėjai ir jų prodiuseriai ims kurti su DI dainas, bet man atrodo, kad šią akimirką daug kas dar net nesusivokia, kad tai yra įmanoma. Ir tai, kad būtent ta programa lietuviškai sudainuotų taip.
Pora dainų padariau tokių, kur iš šono žmogus klausęs neįdėmiai, tikrai nesuprastų, kad tai ne žmogus dainuoja. Kas, man atrodo, yra, na, didelis lūžis, nes iki tol jis (aut. p. Dirbtinis intelektas ir juo kurta muzika) buvo toks kreivas, šleivas. Tas jo balsas, kirčiavimas, ir dabar tame vargo yra...
– Dabar žodžių pabaigoje lyg nugnybiamos pabaigos. Iš kitos pusės, visa kita artikuliacija – aiški.
– Tai pavyzdžiui „Dyrikės“ kūrinyje yra nukirpimas s raidžių, galvoji, ką daryti? Bet prieš dvi savaites generavau tuo įrankiu, atsidarau naują dieną ir programoje yra naujos funkcijos! Atsirado! Programuotojai jas įdėjo. Pasirenku naują modelį, prieš tai buvo V2, dabar V3 Alfa, kuris staiga geriau taria žodžius. Dar atsiranda papildomų funkcijų, labai įdomu matyti kaip tas įrankis tobulėja eigoje. Žinau, kad po kelių savaičių dar geriau.
– Tai čia net savaitėmis?
– Savaitėmis viskas tobulėja. Yra gana neįtikėtina. Aš jau dabar galiu nujausti kur link tai eis. Šią akimirką man, kaip muzikos kūrėjui, ten pasirinkimo yra labai mažai, per mažai. Labai mažai kontrolės turiu ten ką galiu padaryti, dėl to reikia nemažai generuoti.
Esu padaręs 500-600 generacijų, tai reiškia, tiek kartų spaudžiau Generuok dainą, ją klausiau, nepatiko, išmečiau, patiko – atidedu į šalį, galbūt, dar grįšiu. Paskui, klausai, klausai, nebepatinka, kaip muzikos kūrimo procese būna.
Bet aš manau, kad atsiras dar papildomų funkcijų. Mes tą matėme su paveikslėliais prieš du metus, kai staiga atsirado paveikslėlių generavimo įrankiai, visiems buvo vau, galima sugeneruoti popiežių su Balenciaga striuke!
Pradžioje, tie įrankiai buvo nuobodžiai paprasti: turi langą, paspaudi generuok ir viskas. Dabar, jau yra sofistikuoti, yra programos, kur ėjau 4 mėnesių trukmės kursą, kaip tai daryti.
– Internete yra memas: keliamas vis aukštesnis lūkestis Dirbtiniam intelektui, vis tiksliau formuluojama užduotis ir taip piešiniai keičiasi, tikroviškėja. Kalbant apie tavo ir lietuviškos muzikos, kurtos DI pagalba, ateitį – jei tai taip greitai keičiasi, net per dvi savaites – kaip prognozuotumei kokia muzika galėtų būti po 1 ar 5 metų?
– Geras klausimas. Man atrodo, pirmiausia, muzikantai turės atsidaužti į šią realybę. Tikiuosi, kad vienas kūrinys, kuris išeis, bus sudainuotas ir DI, ir muzikanto kartu. Buvo muzikantų, kuriems apie tai paminėjau, ir jie sakė, kad nenori. Prašiau padaryti man garso suvedimą, o sako – aš nenoriu prie to kišti nagų, man baisu. Yra daug baimės.
– Kodėl bijoma Dirbtinio intelekto, kaip manai?
– Nežinomybė, greitis, „gal pakeis mane?“, gal tam tikras nepasitikėjimas savimi? Dirbtinis intelektas? „Oi, aš nieko nesuprantu“, „bijau paliesti, sugadinti“, „jis kažką labai gerai darys“... Nors tai tėra dar vienas įrankis. Aš manau, kad tranzicija palengva įvyks kaip ir su kitais įrankiais, kaip tose programose, kurias jau dabar naudoja muzikos kūrėjai.
Atsiras įrankiai, kur, vietoje to, kad štai, paimk šį būgnų samplą, 30 sek įrašą, parašai – man reikia būgnų, kurie skambėtų taip, kaip Bitlai. Tai atsiras įrankyje, o dalis muzikantų net nepajaus, sakys: „O! Kieta, nauja funckija!“.
Jei kalbėtume apie tolimesnę ateitį, kas jau dabar darosi labai įdomu, jau dabar Dirbtiniam intelektui nesakau – „duok būgnų!“. Aš sakau emocijas, ką ir kuria muzikantai. Tikrai įsivaizduoju, kad aš sulauksiu tokių laikų, kur mes šoksime klube, bare, o didžėjus ar muzikantas galvos mintis, pvz. mėlyna jūra, pirmas pasimatymas, ir tai mes galėsime išjausti muzikoje.
Aš pats norėčiau kelių mėnesių bėgyje pamėginti suorganizuoti pirmą DJ pasirodymą su Dirbtiniu intelektu, kur muziką generuočiau gyvai. Įsivaizduokime, ateina žmogus su balta maike ir padarau dainą apie jį ir mes šokam, ir apie tai dainuojam! Būtų gana juokinga, bet, įsivaizduoju, ateityje, vietoje mygtukų, kurie leidžia atsukti žemus ar aukštus garsus, galėsime atsukti daugiau agresyvumo, daugiau romantikos ir žaisti jausmais.
Tai yra neįtikėtina. Tai nemažas lūžis. Kaip kuri muziką, mąstymą apie tai stipriai keičia. Aš generuoju paveikslėlius, video, kartais išeinu po dienos į realų pasaulį, apsidairau ir jaučiuosi šiek tiek nerealiai. Video ar paveikslėlius generuodamas kartais jaučiuosi išėjęs į lauką „ar čia kokybiškai sugeneruoti tie debesys?“. Reikia tam tikro minčių pokyčio.
Lygiai taip pat, kaip žmonės, kurie dirba su tekstu ir DI, pvz. ChatGPT, žinau, kad jie pradeda kitaip kalbėti. Turiu pora draugų, kurie su tuo daug dirba ir jų sakinių struktūra yra kitokia. Jie žino kaip dėlioti mintis, kad būtum labai gerai suprastas.
– Tačiau viso kūrybinio proceso centre dar vis yra žmogus. Kai su Dirbtiniu intelektu dalinatės kūrybiniais laurais – kaip pristatote savo albumą, kas jį sukūrė? Jūs ar Jūs kartu su DI, ar kitaip?
– Be abejo, žmogus yra ir bus dar ilgą laiką. Aš inicijavau, įdėjau darbo, nebuvo lengva, bet tai yra mano kartu su DI sugeneruota. Kaip su gitara gali būti sugrotas albumas, tai čia buvo sugeneruotas. Vis tik, aš esu kūrėjas. Įdomu, kad tas pats įrankis sako, kad tam žmogui, kuris generavo, priklauso visos kūrinio teisės. Registruoti, į sistemas įkelti kūriniai, Spotify, Youtube ir kitur galima paklausyti.
Kita didelė dilema ta, kad ne kartą sugeneravau balsus, kurie man labai stipriai priminė lietuvių atlikėjų balsus. Daviau paklausyti kitiems, sako, O, tikrai primena tą! Yra pora kūrinių, kur aš girdžiu ir esu įsitikinęs, kad ten to žmogaus balsas, kurį mes žinome Lietuvos muzikos padangėje.
Tada kyla klausimas: kaip tas įrankis apmokė savo Dirbtinį intelektą, kokius duomenis ėmė? Galbūt ėmė grupės, kurioje aš groju, ABUDU, dainas ir dabar aš galiu nemokamai sugeneruoti grupės ABUDU dainas?
– Minėjai, kad yra ir garsus muzikantas ar muzikantė, kurios balsas yra panaudotas kūrybiniame procese?
– Nėra panaudotas, bet yra dainų. Vienos dainos aš neišleidau, kur man atrodė, kad būtų pernelyg įžūlu. Kitose dainos man primena vieną, kitą manierą, bet mes to nežinome tiksliai. Jei prašyčiau Sugeneruok Vido Bareikio dainą, programa sakytų ne, negaliu, tai teisių pažeidimas. Bet ji yra apmokyta limituotu duomenų kiekiu ir tie pasirinkimai, ypatingai lietuvių kalboje, yra riboti. Anglų kalboje, galbūt, tu suplaki tiek, kad nebeišgirsi.
Muzikantai apie tai net nežino ir kažkas labai pasistengęs, galbūt, paimtų savo mėgstamos grupės muziką ir rastų būdus ją generuoti. Taip jau yra nutikę JAV su atlikėjo Drake muzika.
Tai buvo nemažas iššūkis ir klausimas – kur link pasuks muzikos industrija? Ar bandys tam priešintis ar priešingai, galbūt, Spotify po metų atsiras po mūsų ABUDU grupės albumu gerbėjų sukurta muzika, kur kažkas sugeneravo mūsų albumą savo pasiūlymu. Arba mes išleisime albumą, nežinau ar mes to norėtume, bet atlikėjas išleis albumą, kuriame 3 kūriniai yra sugeneruoti gerbėjų.
– Netrukus išeis tavo, kartu su Dirbtiniu intelektu kurti, kūriniai. Kur mes juos galime išgirsti, kur jų ieškoti?
– Juos jau tuoj pat – šiandien, rytoj ar bet kurią valandą – bus galima išgirsti klausymosi platformose: Spotify, Apple Music ir kitur. Ieškokite atlikėjo PROMPTO, spėju, tokių yra ne vienas. Albumas vadinasi ALGORITMIKA, o jo pirmas kūrinys – Dyrikė. Tų kūrinių bus ir daugiau. Be abejo, Youtube, pasidalinsiu su visais, bus įdomu.
Dabar galiu jau antrą albumą kurti, o labai norėdamas, tai padaryti galėčiau per pora naktų, ko realybėje, kuriant įprastą muziką, tikriausiai, nelabai įmanoma.
– Ačiū už pokalbį!
