„Kaspersky Lab“ ekspertė Maria Rubinstein savo straipsnyje pasakoja apie vieną labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų – vadinamuosius Nigerijos laiškus.
Jie 9-ąjį dešimtmetį pirmą kartą pasirodė būtent Nigerijoje. Sukčiavimo schemos esmė paprasta: iš pradžių brukalų platintojai rašė laiškus pareigomis pažemintų Nigerijos pareigūnų, diktatorių žmonų vardu ir prašė padėti į užsienį pervesti savo milijonus. Už šią paslaugą laiško gavėjui žadėtas rimtas atlygis. Kad operacija būtų įvykdyta, adresatas privalo padengti einamąsias išlaidas ir išleisti nedidelius, palyginti su žadamu pelnu, pinigus. Gavusi pinigus turtinga našlė ar kitas personažas dingdavo.
Laikui bėgant sukčių arsenalas pasipildė naujais siužetais. Pavyzdžiui, auka viliojama pranešimu apie turtingo giminaičio palikimą arba rašoma kariškių, radusių kuriame nors karštame taške užmušto teroristo turtą, vardu. Patikimumo bandoma pridėti laišką išverčiant į gimtąją gavėjo kalbą, pasinaudojant automatiniu vertėju.
Bet ir šiuo atveju pradėjęs susirašinėti patiklus laiško gavėjas sužino, kad norint gauti pažadėtą sumą reikia apmokėti arba sąskaitos atidarymą, arba tarpininkų paslaugas, – žodžiu, padengti visiškai nedideles, palyginti su būsimu pelnu, išlaidas. Gavę pinigus sukčiai nebeatsako į laiškus ir dingsta kaip į vandenį.
„Jei laiške nepažįstamas žmogus žada jums milijoninį palikimą arba dosnų apdovanojimą už tarpininkavimą, gerai pagalvokite prieš atsakydami. Tokius pranešimus siuntinėja tik sukčiai, – perspėja Maria Rubinstein. – Net jei kaip savo sąžiningumo įrodymą nepažįstamasis atsiunčia skenuotas dokumentų kopijas, neskubėkite patikėti. Padirbti dokumentus sukčiams nesudaro jokių problemų. Jei gavote laišką su viliojamu pasiūlymu nuo nepažįstamo siuntėjo, saugiausia jį tiesiog ištrinti.“
