Lietuvoje sniego iškrenta mažiau
Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, ankstyviausias sniegas Lietuvoje buvo užfiksuotas jau rugsėjo 28 d., kai 1972 m. krituliai nuklojo Panevėžio kraštovaizdį. Lyginant su tuo, sniegas lapkritį nėra neįprastas reiškinys, netgi priešingai – Lietuvoje snigti dažniausiai pradeda spalio bei lapkričio mėnesiais.
Nors šį rytą sniegą išvydo didelė dalis gyventojų, pirmosios snaigės šiemet pasirodė lapkričio 8 dieną Visagine.
Net ir taip „pasiankstinęs“, šių metų sniegas, palyginus su praėjusiomis žiemomis, yra vėlyvas. 2011–2021 metais penkis kartus pirmasis sniegas iškrito spalio 21–29 dienomis, o likusius penkerius metus – tarp lapkričio 13–21 dienos.
Praėjusiais metais sniegas pasirodė lapkričio 20 dieną.
„Toks visoje Lietuvoje pirmas sniegas tikrai yra vėlyvas. Tiesa, pats pirmasis sniegas prieš kurį laiką dar šį mėnesį buvo pasirodęs Utenoje, Visagine. Tai formaliai pirmasis buvo, bet daugeliui žmonių tas pirmasis sniegas yra šiandien“, – BNS situaciją komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovas Gytis Valaika.
LHMT atstovo teigimu, rytiniuose rajonuose sniegas ir išsilaikys ilgiausiai.
„Čia toks trumpalaikis sniegas, neužsilaikys per daug. Tuos, kurie laukia žiemos, galiu nudžiuginti – šeštadienį vėl sniego sulauksime“, – pridūrė jis.
Ilgametė statistika rodo, kad daugiausia sniego žiemą iškrenta Aukštumose – Skuode, Telšiuose, Plungėje, Rietave bei greta esančiuose miesteliuose.
Pietines Žemaitijos aukštumas labiausiai mėgsta ir pūgos: šiame regione per metus jos siaučia 100–130 valandų.
Netoli šių vietovių prieš beveik šimtmetį buvo užfiksuotas ir storiausias sniego sluoksnis šalyje: Laukuvoje per visą stebėjimo laikotarpį sniego danga pasiekė net 94 centimetrus.
O štai 1992 metais smarki šlapdriba taip paženklino Rytų Lietuvą, jog susidariusio apšalo masė siekė 250–280 g. Nuo tokio didelio apšalo trūkinėjo laidai, virto stulpai bei lūžo medžiai.
Tiesa, tikimybė, kad dar kartą išvysime tokio storio pusnis ir gūdžias žiemas, vis labiau mažėja. Tendencijos rodo, kad Lietuvoje sniego iškrenta vis mažiau, o iškritęs jis neišsilaiko tiek, kiek anksčiau.
Tai, kad šylantis oras mažina sniego kiekį, galima pastebėti iš metinės oro temperatūros nuokrypių nuo standartinės klimato normos (1991–2020 m.) Lietuvoje: dar 1991 metais nuokrypis siekė –0,2 laipsnius pagal Celsijų, o štai 2019 metais temperatūros nuokrypis pasiekė beveik +2 laipsnius pagal Celsijų.
Pakenks ne tik turizmui
Akivaizdu, kad klimato kaita ne tik tirpdina Arkties ledynus. Įvairios ataskaitos visoje Europoje rodo liūdnas išvadas, teigiančias viena: per ateinančius 10–20 metų Europoje sniego bus gerokai mažiau, o žiemos sezonas visoje Europoje trumpės.
Pavyzdžiui, 2014–2018 m. Alpių slidinėjimo kurortuose, kurie pritraukia apie 43 proc. slidininkų visame pasaulyje, ankstyvojo sezono pradžioje iškrito mažiau nei vidutiniškai sniego, rodo slidinėjimo pramonės ataskaitos duomenys.
Sniego kiekio ir laiko pokyčiai gali turėti įtakos ne tik į žiemos pramogas orientuotai turizmo pramonei, bet ir žuvų nerštui pavasarį bei vandens kiekiui, kurį žmonės gali naudoti šiltuoju sezono metu.
Mažiau sniego – daugiau liūčių
Kaip teigia JAV aplinkos apsaugos agentūra, dėl klimato kaitos gali keistis ne tik bendras kritulių kiekis, bet ir jų rūšis. Viena iš sniego kiekio mažėjimo priežasčių yra ta, kad daugiau žiemos kritulių iškrenta ne sniego, o lietaus pavidalu.
Dėl aukštesnės temperatūros iš sausumos ir vandenynų išgaruoja daugiau vandens, būtent dėl to kai kuriose vietovėse iškrenta daugiau kritulių, kyla didesnės audros.
Tiesa, tam tikrose vietovėse dėl klimato kaitos sniego kiekis gali net padidėti. Taip įvyktų tuo atveju, jei temperatūrai pakilus, ji vis dar išliktų žemesnė už užšalimo tašką. Tokiu atveju šalia didelių ežerų esančiose vietovėse iškristų daugiau sniego, nes ežerai ilgiau lieka neužšalę, o iš jų išgaravę dideli kiekiai vandens žemesnėje temperatūroje iš kritulių pavirstų į sniegą.
99,9 proc. pasaulio mokslininkų sutinka, kad klimato kaita yra žmogaus veiksmų padarinys. Šis reiškinys daugeliu aspektų kelia grėsmę ne tik daliai gyvūnų rūšių, kurioms dėl atšilusio klimato grėstų išnykimas, bet ir žmonėms – tirpstantys ledynai gali išlaisvinti tūkstantmečius juose tūnojusių virusų ir bakterijų.
