Savadarbė Lietuvos nuotrauka iš kosmoso
„Turbūt buvau įkvėptas tėvo – jis taip pat buvo inžinierius. Kiek save pamenu, domėjausi dalykais, susijusiais su inžinerija – galima sakyti, su kompiuteriu praktiškai gyvenau garaže, mokydamasis surinkti, išardyti ir perprasti įvairių daiktų veikimo principus“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.
Augant nedideliame Joniškio miestelyje E.Kalabucką viliojo du dalykai, kurie to meto Lietuvai vis dar buvo ganėtinai svetimi: kosmosas ir inžinerija.
„Pamenu, kad net ir mokytojams tai būdavo nauja, kai sakydavau, jog užaugęs noriu dirbti darbą, susijusi su kosmosu – juk Lietuvoje nebuvo nieko panašaus į kosmoso pramonę“, – pasakojo inžinierius, – „bet mane tai kabino ir aš norėjau įrodyti, jog tai įmanoma. Gal kažkiek tai priminė paauglišką maištą, bet dabar, pažiūrėjęs į praeitį galiu pasakyti – nesigailiu nė vieno savo pasirinkimo, nes jie visi mane atvedė čia.“
Vis labiau gilinantis į kosmoso sritį, gimė ir pirmojo E.Kalabucko projekto idėja – nufotografuoti Lietuvą iš artimojo kosmoso, kamerą pritvirtinus prie baliono. Į kosmosą pakėlęs savadarbį zondą „Glory 2“ vaikinas padarė per 3 tūkst. nuotraukų.
„Pirmas paleidimas buvo nesėkmingas, įrangą pamečiau, bet pasidalinau savo patirtimi su naujienų portalais. Buvau jaunas, idėja – negirdėta, tad sulaukiau palaikymo, ir galiausiai, po 4 metų man pavyko“, – komentavo CTO.
Darbas tas pats, tik keičiasi įrankiai
„Žiūrint į ateitį, viskas atrodė labai blanku, gal net nepasiekiama, tačiau nesistengiau dėl to per daug sukti galvos. Žinojau, kad turiu judėti norimos krypties link“, – to meto išgyvenimais dalinosi E.Kalabuckas.
Įstojęs į Vilniaus Universiteto telekomunikacijų fizikos ir elektronikos bakalauro studijų programą, vaikinas sulaukė pakvietimo į pirmąją kosmoso konferenciją Lietuvoje, kur ir susipažino su būsimu „NanoAvionics“ įkūrėju Vyteniu J. Buzu.
2014 m. įkurta įmonė per beveik dešimtmetį išsiplėtė ir pelnė tarptautinį pripažinimą – „NanoAvionics“ kurtus palydovus naudoja NASA, Thales Alenia ir kitos plačiai žinomos kompanijos.
Imi nebe lituoklį, o žmogų, bet darbo principai, loginis mąstymas lieka tas pats
Pradėjęs šioje įmonėje nuo elektronikos inžinieriaus, o šiandien užimantis technologijų vadovo (CTO) poziciją, pašnekovas pripažino, jog tiesioginio darbo prie schemų ir projektų šiuo metu nepasigenda.
„Ta inžinerija, net jeigu augi laipteliais į viršų, niekur nedingsta – keičiasi darbo įrankiai. Imi nebe lituoklį, o žmogų, bet darbo principai, loginis mąstymas lieka tas pats“, – įžvalgomis dalijosi E.Kalabuckas.
Palydovo gamyba – ilgas procesas
Per pastaruosius metus bendrovė triskart augino savo pajamas, atidarė tris naujus biurus Kaune, JAV ir Jungtinėje Karalystėje, o darbuotojų skaičių padidino 60 proc. bei įžengė į didesnių palydovų rinką. Šiuo metu įmonėje dirba 97 darbuotojai.
E.Kalabuckas teigė, kad tokia sėkmė – ilgų darbo metų rezultatas. Šiuo metu patį palydovą sukurti užtrunka nuo 6 mėnesių iki 2 metų, o prie vieno palydovo dirba apie 10 žmonių.
Svarbu pabrėžti tai, kad palydovų pardavimai nėra tokie masiniai, kaip, tarkime, telefonų.
„Mūsų palydovus perka dešimtimis, šimtais“, – pasakojo technikos direktorius. Dėl to, nenuostabu, kad ir mažų palydovų kainos siekia šimtus tūkstančių: keli šimtai tūkstančių eurų už patį palydovą, ir dar beveik tiek pat už jo iškėlimą į kosmoso platybes.
„Palydovų gali būti visokių, tad palydovas palydovui nelygus“, – detalėmis dalinosi E.Kalabuckas. – Viskas priklauso nuo kliento pageidavimų, tad ir kaina dažnai svyruoja.“
Nuo telekomunikacijų iki klimato kaitos stebėjimų
Šiuo metu į kosmosą yra iškelta dešimt „NanoAvionics“ sukurtų palydovų, o iki metų galo planuojama paleisti dar tris, o pačių palydovų panaudojimas – įvairus.
Šių metų vasarą „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9” į kosmosą iškėlė du „NanoAvionics“ palydovus, kurie prisidės prie ryšio technologijų vystymo bei plėtros ir taip pagerins sąlygas bendruomenėms atokiuose Žemės regionuose.
Tuo tarpu „Aurora Insight“ sukurti palydovai tapo duomenų rinkimo ir perdavimo į žemę sistemos dalimi. JAV bendrovė „Charlie“ ir „Bravo“ palydovus naudoja radijo dažnių spektro stebėsenai, kurios duomenys padeda mobiliojo ryšio ar mobiliųjų duomenų operatoriams, transliuotojams ir kitiems radijo dažnių naudotojams efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ar ją plėsti.
Naudodama mašininio mokymosi algoritmus, „Aurora Insight“ technologija leidžia fiksuoti radijo dažnių juostų naudojimo intensyvumą, taršą, interferenciją, o sukauptą informaciją pateikti žemėlapio formatu, realiu laiku.
Pernai „NanoAvionics“ taip pat pasirašė didelės vertės sutartį su Jungtinės Karalystės bendrove „Sen“ ir jai sukūrė palydovus, skirtus planetos aplinkos, gamtos katastrofų ar klimato kaitos padarinių stebėsenai.
Neseniai įmonė pradėjo ir bendradarbiavimą su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „NanoAvionics“ jai pagamino 12 krovos vienetų – maždaug mikrobangų krosnelės dydžio – platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ir išbandyta NASA kuriama Saulės burių sistema „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3). Po sėkmingų bandymų kosmose, NASA tokias bures ateityje planuoja naudoti tarpplanetinėms misijoms vietoje įprastų reaktyvinės traukos variklių.
Kalbėdamas apie kosmoso industrijos galimybes, pašnekovas neslepia – Lietuva jau dabar yra kosmoso valstybė, o sąlygos čia – labai geros. Įstojimas į Europos Kosmoso Agentūra atvėrė daugumą durų ne tik inžinieriams ir technologijų įmonėms, bet ir tiems, kurie svajoja tapti astronautais.
„Man labiausiai suveikė pasitikėjimas savimi, atkaklumas ir drąsa. To palinkėčiau ir kiekvienam skaitančiam – rasti tai, kas patinka labiausiai, o tuomet imti ir daryti. Visada bus problemų, darbas yra nuolatinis problemų sprendimas. Tad tau turi patikti pats procesas, ne vien jo rezultatas“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Tikslas – bilietas į Marsą
Paklaustas, ar skristų į Marsą, jei atsirastų tokia galimybė, E.Kalabuckas nedvejojo. „Būti pionieriumi ir prisidėti prie žmonijos postūmio į priekį būtų didelė garbė, jei tik atsirastų tokia galimybė“, – teigė jis.
„Gal ir netapsiu pirmuoju nuskridusiu į Marsą, bet galimybę per savo gyvenimą pabuvoti kosmose ketinu išnaudoti“, – pridūrė pašnekovas.
Dar vaikystėje kilusį troškimą viską pamatyti iš viršaus vyras nešiojasi iki šiol, pridurdamas, kad meilė kosmosui bėgant metams tik augo, o neatrasta erdvė ir joje esančios galimybės įkvėpia vis labiau. „Tai natūralus tolimesnis žmonijos kelias – mes esame smalsūs. Aš tikiu, kad žmonės ateityje gyvens kitose planetose, ir manau, jog mums to netgi reikės, norint išsaugoti savo civilizaciją.“
