Pasak dr. R. Valioko, nanotechnologijų tyrimų proveržis prasidėjo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir per šį laiką mokslininkai sukūrė daugybę inovatyvių nanotechnologijų sprendimų, o verslas juos pritaikė kasdieniniame mūsų gyvenime.
Nanotechnologijų dėka elektroninių įrenginių procesoriai tapo mažesni ir galingesni, naudojame nanodalelėmis papildytus dažus, valiklius ar kosmetines priemones. Nanotechnologijos taikomos medicinoje, maisto pramonėje ir dar daugelyje kitų sričių.
Laukiama šuolio audinių inžinerijoje
Mokslininko teigimu, nanotechnologijų galimybės yra neišsemtos ir daug mokslo centrų, mokslininkų grupių kuria nanotechnologinius sprendimus, kurie jau artimiausiais metais gali būti pradėti taikyti praktikoje. Ženklaus progreso tikimasi medicinoje, pavyzdžiui, sukūrus protingas nanodaleles, kurios gali vaistą nugabenti į konkrečią žmogaus kūno vietą – ši inovacija padėtų gydyti onkologines ligas. Greito proveržio galima tikėtis ir audinių inžinerijoje.
Nanotechnologijų pagalba bus galima atkurti audinius tiek, kad medicininės intervencijos rezultatas mažai skirsis nuo natūralaus žmogaus audinio.
„Regeneracinėje medicinoje žmogaus sukurtos ar patobulintos gamtinės medžiagos leidžia atkurti pažeistų susirgimų, traumų pažeistus audinius. Per kelerius metus šioje srityje buvo pademonstruota naujų galimybių, todėl čia tikėčiausi proveržio. Nanotechnologijų pagalba bus galima atkurti audinius tiek, kad medicininės intervencijos rezultatas mažai skirsis nuo natūralaus žmogaus audinio“, - prognozavo specialistas. Tikimasi, kad jau netolimoje ateityje laboratorijose bus galima iš žmogaus ląstelių bus galima išauginti dirbtinius audinius arba net transplantacijai skirtus organus.
Beje, audinių inžinerijos srityje panaudojant nanotechnologijas dirba ir Lietuvos mokslininkai. R. Valioko vadovaujamas startuolis „Ferentis“ dirba su dirbtiniais baltymais ir kuria dirbtines akies ragenas, taip pat atlieka kitus tyrimus, kuriant prielaidas ateityje gydyti odos ar nervinių audinių pažeidimus.
Neribotos galimybės
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, naudojant nanotechnologijas per artimiausius kelerius metus sulauksime inovacijų, kurios turės poveikį ekonomikai, aplinkosaugai, energijos vartojimui, o daugelio išradimų poveikį pajus daugelis pasaulio gyventojų.
Pavyzdžiui, vis didėjant geriamojo vandens trūkumui, netolimoje ateityje tikimasi pristatyti technologiją, kuri leistų nesunkiai išvalyti vandenį. Į specialų plastikinį buteliuką įpylus nešvaraus vandens ir padėjus buteliuką prieš saulę, ultravioletiniai spinduliai aktyvuos nanodaleles, kurios išnaikins vandenyje esančias bakterijas.
Speciali technologija leis sukurti tokius saulės energijos elementus, kurie bus ploni kaip popierius.
Panaudojus nanotechnologijas kuriamos naujos kartos baterijos, kurios leis kur kas ilgiau naudotis elektros įrenginiais – pradedant išmaniaisiais telefonais ir baigiant elektromobiliais, kurie vieną kartą įkrovus galės nuvažiuoti 600 kilometrų. Speciali technologija leis sukurti tokius saulės energijos elementus, kurie bus ploni kaip popierius ir juos bus galima tiesiog atspausdinti. Tokio modulio savikaina siektų vos 3 eurus.
Jei daiktų internetas jau tampa realybe, tai greitu metu kalbėsime ir apie nanodaiktų internetą - plika akimi nematomi ir išmanūs nanobotai bus įmontuoti įvairiuose prietaisuose, o vėliau net ir žmogaus kūne. Šie mažyčiai robotai galės perduoti informaciją apie kūno organų būklę, identifikuos ligų simptomus. Be to, nanotechnologijų dėka galima bus kurti individualizuotus produktus pagal kiekvieno žmogaus poreikius, sveikatos būklę ar net atsižvelgus į jo genomo sandarą.
Ypač dideli lūkesčiai siejami su dvimačių nanomedžiagų, kurios yra vos vieno ar kelių atomų storio, tyrimais. Pavyzdžiui, grafenas yra ne tik lengviausia, bet ir stipriausia pasaulyje nanomedžiaga (300 kartų stipresnė už plieną).
Lietuvoje potencialas didelis
„Tai, kad Lietuvoje pasiektume didesnį proveržį nanotechnologijų srityje, reikia orientuotis į didelio poveikio (ang. high-impact) tyrimus. Suprantama, ne visi moksliniai tyrimai duoda konkrečius pritaikomus versle rezultatus, tačiau kuo daugiau konkurencingų tyrimų atliksime, tuo didesnį kiekį pritaikomų produktų ar technologinių idėjų turėsime“, - pabrėžė R. Valiokas.
Be to, mokslininko manymu, svarbu į technologijų perdavimo grandinę įsileisti privatų kapitalą – pavyzdžiui, didžiosios pažangios kompanijos gerai žino, kokios sritys yra perspektyvios ir į kokius mokslinius tyrimus efektyviausiai investuoti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Maisto technologė: rytojaus maistas bus pritaikytas kiekvienam pagal jo genomą
