Tai įvyko trečiadienį 15 val. 22 min. Grinvičo (17 val. 22 min. Lietuvos) laiku, pranešė NASA.
Zondas praskriejo 49 kilometrų aukštyje virš palydovo pietų ašigalio, paimdamas mėginių ir rinkdamas duomenis iš geizerio, kuris, kaip manoma, veržiasi iš poledinio vandens telkinio.
Mokslininkai tikisi, kad šis erdvėlaivio skrydis padės jiems išsiaškinti ledinio geizerio sudėtį ir sužinoti, ar tokiomis sąlygomis galėtų egzistuoti gyvybė.
Nors zonde nėra įrangos, kuri galėtų aptikti gyvybę, mokslininkai tikisi, kad šis erdvėlaivio skrydis padės jiems išsiaškinti ledinio geizerio sudėtį ir sužinoti, ar tokiomis sąlygomis galėtų egzistuoti gyvybė.
Pirmosios zondo padarytos nuotraukos Žemę turėtų pasiekti per artimiausią parą ar dvi, pranešė NASA.
„Misijos dispečeriai šią popietę užmezgė abipusį ryšį su erdvėlaiviu ir tikisi, kad jis pradės perdavinėti duomenis, kuriuos surinko šį vakarą“, – sakoma trečiadienį vakare paskelbtame NASA pranešime.
Prielaidą, kad Encelade yra užšalęs vandenynas, mokslininkai pirmąkart iškėlė 2005 metais, kai netoli šio palydovo pietinio ašigalio buvo aptikta ledo geizerių.
Po daugelio metų stebėjimų šiemet NASA pranešė, kad Encelade tikrai yra požeminis vandenynas. Šis pranešimas dar labiau paskatino nežinomų gyvybės formų mūsų Saulės sistemoje paieškas.
Encelado vandens telkinys pagal tūrį yra didesnis negu Aukštutinis ežeras – trečiasis didžiausias gėlo vandens telkinys Žemėje. Jo dugnas uolėtas, todėl tikėtina, kad tenykštės sąlygos gali būti palankios mikroskopinėms gyvybės formoms.
Mokslininkų nuomone, 500 kilometrų skersmens vandenynas yra dengiamas storo ledo sluoksnio.
3,26 mlrd. JAV dolerių misija yra bendras NASA, Europos kosmoso agentūros ir Italijos kosmoso agentūros projektas.
„Cassini“ skrieja aplink Saturną nuo 2004 metų.
Saturnas, šeštoji planeta nuo Saulės, išsiskiria itin ryškia žiedų sistema. Šiuo metu yra žinomi 53 šios planetos palydovai ir devyni tikėtini palydovai.
