Pirmieji rimti žingsniai ieškant gyvybės už Žemės ribų žengti maždaug prieš 40 metų – tuo metu du „Viking“ zondai buvo pasiųsti į Marsą ieškoti gyvybės pėdsakų. O tuo pačiu metu buvo vykdomi giliausių vandenyno gelmių tyrimai, kur visiškai netikėtoje vietoje, kurios nepasiekia nė vienas Saulės spindulėlis – pačiose vandenyno gelmėse, ties tektoninių plokščių susidūrimo linijomis, aptikta gyvybės oazių, energiją gaunančių iš hidroterminių versmių.
Kitas žingsnis buvo žengtas vykdant „Gallileo“ misiją praėjusio amžiaus pabaigoje. Šis zondas savo magnetometrais nustatė, kad Europa pasižymi tokiais magnetizmo ženklais, kurie būdingi polediniam vandens judėjimui. Vėliau „Cassini“ zondas pastebėjo skysto vandens versmes, besiveržiančias pro Encelado paviršinio ledo įtrūkimus.
NASA abiejų šių palydovų pateiktas staigmenas sujungė į vieną pranešimą dėl to, kad jie pasižymi labai panašiomis savybėmis, tik stebėjimo duomenys buvo gauti iš skirtingų šaltinių.
„Cassini“ ir Enceladas
Esminis su Enceladu susijęs atradimas yra tas, kad jo vandens versmėse, besiveržiančiose pro įtrūkimus lede, yra tų versmių sudėties nustatymas. Pasirodo, be vandens (jis sudaro 98 proc. versmių turinio) jose yra ir metano, anglies dvideginio, amoniako, ir vandenilio. Vandenilio atradimas yra itin intriguojantis – jo atradimas reiškia, kad po vandeniu egzistuojančiame uoliniame Encelado paviršiuje vyksta hidroterminis aktyvumas, kuris atlieka energijos šaltinio vaidmenį. Cheminę analizę atliko tiesiai per versmes praskriejęs „Cassini“ zondas, atlikęs tiesioginę elementų cheminę analizę.
Encelado paviršius yra išvagotas įtrūkimų, kuriuos mokslininkai pavadino tigro dryžiais. O terminiai Encelado paviršiaus tyrimai rodo, kad patys šilčiausi šio palydovo regionai sutampa su tais tigro dryžiais, per kuriuos kartais išsiveržia vandens versmės.
Tad Encelade yra visi esminiai gyvybės mums žinomu pavidalu egzistavimui reikalingi elementai: skystas vanduo, energijos šaltinis ir cheminiai elementai, iš kurių sudaryta gyvybė.
„Hubble“ ir Europa
Kitas atradimas, kurio mokslinė ataskaita taip pat publikuojama šiandien, yra susijusi su „Hubble“ kosminio teleskopo atliekamais Jupiterio palydovo Europos stebėjimu. Šiaip Europa būtų labai panaši į mūsų Mėnulį, tačiau esminis jos skirtumas yra tai, kad jos paviršius yra gerokai lygesnis ir manoma, kad Europos paviršių taip pat dengia stora ledo pluta, po kuria plyti milžiniškas, visą planetą dengiantis skystas vandenynas, o jos vidų sudaro kietas, uolinis branduolys.
Suderinus „Hubble“ atliekamus paviršiaus stebėjimus ir „Galileo“ užfiksuotas termines Europos nuotraukas nustatyta, kad šio palydovo paviršiaus dryžiai – juos mokslininkai įvertino kaip kandidatais būti vandens versmių šaltiniais - sutampa su „Galileo“ užfiksuotomis terminėmis anomalijomis, kas sustiprina įtarimą, kad įtrūkimai iš tiesų yra silpnosios vietos lede, pro kurias galimai veržiasi vanduo. Kas taip pat veikiausiai reiškia, kad Europoje vyksta hidroterminiai procesai.
Patikrinimui į Europą skries „Clipper“
Šiuo metu ruošiamasi naujai kosminių tyrimų misijai „Clipper“, kurios taikinys yra Europą. Zonde bus devyni didelės svarbos įrankiai, galėsiantys labai daug papasakoti apie šį ledinį pasaulį. „Clipper“ galės išmatuoti Europos ledo storį, temperatūras skirtinguose Europos paviršiaus regionuose, vandens versmių paieškai skirtą ultravioletinės šviesos spektrometrą, o masės spektrometras galės tiksliai nustatyti tų versmių sudėtį.
Tiesa, visų pirma reikia informuoti, kad kol kas NASA mokslininkai negali užtikrintai pasakyti, kad Europa tikrai spjaudosi skysto vandens čiurkšlėmis, tačiau jeigu tokių iš tikrųjų yra, „Clipper“ bus puikiai pasirengęs jų analizei.
Plačiau apie NASA mokslininkų atradimus galima sužinoti šioje svetainėje.
