Naktį iš pirmadienio į antradienį praėjusių metų rudenį pradėta dvigubo asteroido nukreipimo bandymo (angl. Double Asteroid Redirection Test, DART) misija pagaliau įvyko. Šios misijos vertė siekia apie 330 mln. dolerių (293 mln. eurų).
Erdvėlaivis link asteroido skriejo 23 174 km per valandą greičiu. Pasak mokslininkų, ši asteroidų „pora“ nekelia jokios grėsmės mūsų planetai, nes ji aplenkia Saulę kas dvejus žemiškus metus.
„Tai pirmasis žmonijos bandymas pajudinti kitą dangaus kūną ir pirmasis mūsų bandymas įvykdyti misiją planetos gynybos tikslu“, – sakė NASA planetos mokslų skyriaus direktorė Lori Glaze.
„Pradedame naują erą – erą, kurioje potencialiai galime apsisaugoti nuo ko nors panašaus į pavojingą asteroido smūgį“, – pridūrė jis.
NASA erdvėlaivis sėkmingai atsitrenkė į asteroidą antradienį maždaug 2 val. 14 min. Lietuvos laiku.
Misija skirta planetos gynybos planui tuo atveju, jei į Žemę iš kosmoso platybių atskrietų asteroidas.
„Šie objektai skrieja per kosmosą ir, žinoma, padarė randus Mėnulyje, o laikui bėgant ir Žemėje turėjo didelį poveikį, paveikė mūsų istoriją“, – sakė NASA mokslo administratoriaus pavaduotojas Thomas Zurbuchenas.
DART erdvėlaivis atsitrenkė į nedidelį asteroidą Dimorphosą. Šis apie 160 metrų skersmens kūnas sukasi aplink 762 m skersmens asteroidą Didymos. Abu šie asteroidai skrieja aplink Saulę.
Pirmasis asteroidas, į kurį buvo taikomasi, kaip laikrodis kas 11 valandų ir 55 minutes apskrieja aplink didesnį asteroidą.
Mokslininkai yra nustatę ir kartografavę beveik 30 tūkst. asteroidų, kurie skrieja aplink Saulės sistemą Žemės kaimynystėje. Visi šie kosminiai akmenys arba niekada nesusiduria su Žeme, arba yra tokie maži, kad jei susidurtų, nepavojingai sudegtų Žemės atmosferoje. Vis dėlto įmanoma, kad ateityje asteroido smūgis gali pakenkti Žemei, todėl planetų gynybos specialistai nori būti pasiruošę, rašo „Space“.
Mokslininkai Žemėje kelias savaites po susidūrimo matuos tikruosius asteroido orbitos pokyčius ir lygins juos su savo prognozėmis. Šis darbas patikslins teorinį supratimą apie tai, kaip asteroidai reaguoja į smūgius.
NASA Planetų gynybos koordinavimo biuras labiausiai domisi didesniais nei 140 m skersmens kūnais, potencialiai galinčiais sulyginti su žeme ištisus miestus ar regionus daug kartų didesne nei atominės bombos energija.
Žinoma 10 tūkst. didesnių nei 140 m skersmens netoli Žemės skriejančių asteroidų, bet nėra reikšmingos tikimybės, kad bent vienas jų per ateinančius 100 metų susidurs su mūsų planeta.
Vis dėlto yra vienas svarbus įspėjimas: mokslininkai mano, kad dar 15 tūkst. tokių objektų kol kas neatrasti.
