Europa yra vienas realiausių Saulės sistemos kandidatų nežemiškai gyvybei, tačiau iki šiol Jupiterio palydovo tyrimams buvo skirta labai mažai dėmesio.
Vienas iš 63 Jupiterio palydovų Europa yra vos mažesnis nei mūsų Mėnulis, jo skersmuo siekia 3120 kilometrų. Labiausiai astronomus Europa domina todėl, kad po palydovo apledėjusiu paviršiumi tvyro vandens klodai.
Manoma, kad šis vanduo yra sūrus ir maždaug 100 km storio sluoksnyje – maždaug dešimt kartų storesnis nei Žemės vandenynuose. Preliminarūs teleskopų duomenys rodo, kad Europoje gali būti du ar net tris kartus daugiau vandens nei Žemėje.
Europa yra vienas realiausių Saulės sistemos kandidatų nežemiškai gyvybei.
Gyventi Europoje – misija (ne)įmanoma?
Be radiacijos ir kosminio šalčio Europoje būtų ir kitų grėsmių. Tai – nuolatiniai nedideli ledo drebėjimai, prilygstantys Žemės drebėjimams. Ko gero, Europos kolonistams norėtųsi išvengti ir pro ledo plyšius dažnai iššaunančių gigantiškų poledinio okeano vandens srautų. Nors Europa skrieja aplink didžiausią Saulės sistemos asteroidų ir meteoritų „siurblį“, pavadinimu Jupiteris, vis dėlto tikimybė, kad į bazę pataikytų nedidelis meteoras, nebūtų nulinė.
Europos gravitacija siekia tik apie 13 proc. Žemės gravitacijos – todėl Europa praktiškai neturi atmosferos. Todėl Europoje, kaip ir Mėnulyje, nėra meteorologinių reiškinių, vėjų ar spalvoto dangaus. Pasivaikščiojimas Europos paviršiumi labai primintų pasivaikščiojimą Mėnulio paviršiumi.