„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

NASA įspėja: po Arkties ežerais tirpstantis amžinasis įšalas klimatui dar pavojingesnis, nei manyta

Mokslininkai jau seniai nerimauja, kad kylanti temperatūra išlaisvins amžino įšalo kaustomoje Arkties dirvoje įkalintą anglį ir taip dar paspartins klimato kaitą. Bet dabar duomenys rodo, kad staigus atšilimas ežerų dugne – dar pavojingesnis.
Arkties tirpstančio ledo peizažai
Arkties tirpstančio ledo peizažai / „Scanpix“/AP nuotr.

Mokslininkai jau seniai nerimauja, kad kylanti temperatūra išlaisvins amžino įšalo kaustomoje Arkties dirvoje įkalintą anglį ir taip dar paspartins klimato kaitą – bet dabar duomenys rodo, kad staigus atšilimas ežerų dugne – dar pavojingesnis.

Tai naujo straipsnio, publikuoto kaip NASA 10 metų trukusio suledėjusių Arkties regionų tyrimo dalis, pagrindinė išvada.

„Neteks laukti 200 ar 300 metų, kol amžinasis įšalas išlaisvins anglį,“ pagrindinė tyrimo autorė Katey Walter Anthony, ekologė iš Aliaskos universiteto Fairbankse, sakė NASA pranešime apie tyrimą. „Per mano gyvenimą, mano vaikų gyvenimą, tai turėtų stiprėti. Tai vyksta jau dabar, nors ir ne itin dideliu tempu, bet per kelis dešimtmečius turėtų pasiekti savo piką.“

Naujieji tyrimai remiasi matavimais ir klimato kaitos bei amžinojo įšalo tirpsmo sąveikos modeliais. Konkrečiai, mokslininkai tyrė amžinojo įšalo tirpsmą po vandens telkiniais – termokarstiniais ežerais.

Siekdama apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES) išsiskyrimą ir išsiaiškinti joje esančios anglies amžių, komanda išmatavo anglies išsiskyrimą 72 skirtingose vietose 11-oje termokarstinių ežerų Sibire ir Aliaskoje, ir dar penkiose vietose be ežerų. Šiuos duomenis jie panaudojo savo kuriamų modelių patikrinimui.

Problemos esmė: amžinojo įšalo žemei tirpstant, joje įkalintos bakterijos suaktyvėja, ima perdirbti prieinamą organinę medžiagą, ir gamina anglies dvideginį bei metaną, o abi šios dujos stiprina šiltnamio efektą.

„Neteks laukti 200 ar 300 metų, kol amžinasis įšalas išlaisvins anglį“
Bet kai tai vyksta po termokarstiniais ežerais, procesas – dar liūdnesnis, nes paviršinis vanduo spartina dugno tirpsmą. Išlaisvintos dujos, sudarytos iš 2 000 – 43 000 metų amžiaus anglies atomų, per ežerą greitai pasiekia atmosferą.

„Per kelis dešimtmečius, ištirpus ledui gali susidaryti labai gilios, kelių ar keliasdešimties metrų gylio vertikalaus tirpsmo duobės,- sakė Walteris Anthony'is pranešime. - Tad, po šiais ežerais vyksta greitasis amžinojo įšalo atšildymas. Labai nesunkiai išmatavome besiskiriančias senovines šiltnamio efektą sukeliančias dujas.“

Negana to, komanda išsiaiškino, kad šis staigus tirpsmas tebegrėstų, net jei žmonės sumažintų ŠES dujų išskyrimą ir sulėtintų klimato kaitą. O, kuo daugiau amžinojo įšalo ištirpsta, sparčiau tirpsta likęs įšalas — kas tikrai nėra gera naujiena.

Tyrimas aprašytas straipsnyje, publikuotame „Nature Communications žurnale“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs