JAV kosmoso agentūros pasiųstas aparatas „Osiris-Rex“ antradienį trumpai prisilietė prie akmenuoto Benu paviršiaus per itin tiksliai surežisuotą operaciją, būdamas už 330 mln. km nuo Žemės.
„Osiris-Rex“, iki asteroido skridęs ketverius metus, turėtų sugrįžti į Žemę 2023 metų rugsėjį ir, kaip tikimasi, pargabenti didžiausią dangaus kūno mėginį nuo NASA skrydžių į Mėnulį 8-ame dešimtmetyje laikų. Mokslininkai tikisi, kad pargabenta medžiaga suteiks daugiau užuominų apie Saulės sistemos kilmę ir raidą.
Tuo metu zondo padarytos nuotraukos atskleidžia, kaip veiksmas po veiksmo klostėsi dramatiškiausia šios misijos fazė, pavyzdžiui, kai „Osiris-Rex“ manipuliatorius prisilietęs sugurino didelį, bet, matyt, labai trapų akmenį.
Pasak misijos vadovo Dante Laurettos, tai yra geras ženklas, nes kontakto metu tikriausiai pažiro daug smulkesnių dalelių, kurias manipuliatoriui būtų lengviau surinkti.
Įvykus prisilietimui iš manipuliatoriaus buvo paleista azoto dujų čiurkšlė pakėlė dulkių ir akmenėlių debesį. Tyrėjai sako, kad tai irgi didina tikimybę, jog mėginys buvo sėkmingai paimtas.
„Mažiausia, ką galima pasakyti iš mūsų iki šiol gautų nuotraukų analizės – kad mėginio ėmimo procedūra įvyko tikrai gerai. Geriausiai, kiek galėtume įsivaizduoti“, – kalbėjo D. Lauretta.
„Visur skraidė dalelės. Iš tikrųjų sujaukėme asteroido paviršių, bet ši netvarka yra gera – tokios netvarkos mes tikėjomės“, – pridūrė jis.
Tikimybė, kad zondas paėmė pakankamai grunto analizei reikalingos medžiagos, „labai smarkiai padidėjo, remiantis šių nuotraukų analize“, pridūrė D. Lauretta.
Į šį klausimą galutinai bus atsakyta po kelių dienų: pirmiausiai – remiantis „Osiris-Rex“ paimto mėginio nuotraukomis, o šeštadienį bus įvertinta zondo paimto grunto masė. Šios analizės išvados turėtų būti paskelbtos pirmadienį.
Mokslininkai nori, kad būtų paimta mažiausiai 60 gramų asteroido medžiagos. Jeigu paaiškėtų, kad mėginio dydis nepakankamas, aparatas vėl bandytų pakartoti prisilietimą 2021 metų sausio 21 dieną atsarginėje vietoje ties asteroido pusiauju, kur paviršiuje matyti mažiau akmenų.
Iki šiol daugelis misijos elementų buvo sėkmingi: zondas nebuvo apgadintas per kontaktą su asteroidu, mėginių rinkimo mechanizmas suveikė kaip planuota, ir „Osiris-Rex“ sugebėjo saugiai atitolti nuo Benu paviršiaus.
„Osiris-Rex“ misija visais atžvilgiais vyko geriau nei tikėtasi“, – pažymėjo NASA vadovas Jimas Bridenstine'as.
„Rozetos akmuo“
Mokslininkus domina Saulės sistemos asteroidų fizinė ir cheminė sudėtis, nes jie yra sudaryti iš tokių pačių medžiagų, ir kurių formavosi planetos.
Šie dangaus kūnai yra „tarsi Rozetos akmuo – kažkas, kas yra ten ir pasakoja istoriją apie visos mūsų Žemės ir Saulės sistemos istoriją per pastaruosius milijardus metų“, – sakė NASA vyriausiasis mokslininkas Thomas Zurbuchenas.
Laboratorijos Žemėje galės daug nuodugniau išanalizuoti grunto dalelių fizines ir chemines ypatybes, sakė NASA planetologijos padalinio direktorė Lori Glaze.
Ne visi mėginiai bus išanalizuoti iš karto – panašiai, kaip ir uolienos, pargabentos iš Mėnulio „Apollo“ astronautų. NASA iki šiol yra ištyrusi ne visus šiuos pavydžius, nors po tų skrydžių praėjo 50 metų.
NASA pasirinko Benu, nes šis asteroidas yra gana arti ir yra senas. Mokslininkai apskaičiavo, kad jis susidarė per pirmuosius 10 mln. Saulės istorijos gyvavimo metų. Manoma, kad Saulė įsižiebė ir planetos pradėjo formuotis maždaug prieš 4,6 mlrd. metų.
„Osiris-Rex“ prie asteroido priskriejo 2018 metų pabaigoje. Tuo metu projekto komanda nustebo gavusi nuotraukų, kad Benu paviršių dengia žvirgždas ir akmenys, kai kurie – iki 30 metrų aukščio.
Praeitais metais Japonija tapo pirmąja šalimi, kurios aparatas prisilietė prie asteroido paviršiaus. Zondas „Hayabusa2“ paėmė dulkių pavyzdžių nuo asteroido Riugu ir dabar jau skrieja atgal į Žemę.
