Metano pliūpsniai
Nuo 2012 m., kai roveris nusileido Marso Gale'o krateryje, „Curiosity“ aptikimo sistemos šešis kartus užfiksavo metano pliūpsnius, tačiau mokslininkams nepavyko rasti jų šaltinio. Dabar, atlikę naują analizę, mokslininkai gali atsekti metano pliūpsnių kilmę.
Norėdami apskaičiuoti nežinomą metano šaltinį, Kalifornijos technologijos instituto mokslininkai metano dujų daleles sumodeliavo išskaidydami jas į atskirus paketus. Atsižvelgdama į vėjo greitį ir kryptį jų aptikimo metu, komanda atsekė metano dujų sroves atgal laike iki galimų jų išmetimo vietų. Tai darydami su visais skirtingais aptikimo taškais, jie galėjo išskirti regionus, kuriuose greičiausiai yra metano šaltinis – vienas iš jų yra vos už kelių dešimčių kilometrų nuo roverio.
„[Išvados] rodo, kad aktyvus emisijos regionas yra į vakarus ir pietvakarius nuo „Curiosity“ roverio šiaurės vakarų kraterio dugne“, – rašė tyrėjai savo straipsnyje.
Kelrodis nežemiškos gyvybės paieškose
Ši perspektyva mokslininkus jaudina, nes, pasak tyrėjų, beveik visas Žemės atmosferoje esantis metanas yra biologinės kilmės, todėl jo požymis Marse galėtų būti pagrindinis kelrodis ieškant gyvybės tariamai apleistoje raudonojoje planetoje.
Net jei metanas susidaro dėl nebiologinių procesų, jis gali rodyti geologinę veiklą, glaudžiai susijusią su skysto vandens buvimu – gyvybiškai svarbiu ingredientu praeities ar dabartinei gyvybei klestėti.
„Curiosity“ aptiko metano pliūpsnius prietaisu, vadinamu derinamuoju lazeriniu spektrometru, kuris gali aptikti pėdsakinius dujų kiekius, mažesnius nei pusė milijardinių dalių (ppb), t. y. maždaug tiek, kiek druskos žiupsnelis, įmestas į olimpinio dydžio plaukimo baseiną. Metano koncentracijos šuoliai, kurie leido komandai rasti galimą šaltinį, siekė maždaug 10 ppb.
