„InSight“, kainavęs 993 mln. dolerių (874,7 mln. eurų), pirmadienį nusileido numatytoje vietoje – lavos laukais ir smėlio kopomis padengtoje Eliziejaus plokštikalnėje. Ten jis dvejus metus vykdys tyrimus, turinčius padėti geriau suprasti, kaip susiformavo Žemės kaimynas Marsas.
„Aparatas stovi šiek tiek (maždaug 4 laipsniais) pasviręs dulkių ir smėlio prisipildžiusiame sekliame smūginiame krateryje, vadinamame „įduba“, – sakoma NASA pranešime.
„InSight“ pritaikytas dirbti ant paviršiaus, kurio nuolydis gali būti iki 15 laipsnių.
Taigi, ekspertai tikisi, kad du pagrindiniai aparato prietaisai – seismometras ir savaime į gruntą įsikalantis „kurmis“, turintis matuoti gilesniųjų sluoksnių temperatūrą – veiks kaip planuota.
„Negalėtume būti laimingesni“, – sakė „InSight“ projekto vadovas Tomas Hoffmanas, dirbantis NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (JPL).
„Marse nusileidimo aikštelių ir takų nėra, todėl nusileidus vietovėje, kuri iš esmės yra didelė smėlio dėžė be jokių didelių akmenų, instrumentai turėtų išsiskleisti lengviau, ir tai bus puiki vieta mūsų „kurmiui“ pradėti raustis“, – aiškino jis.
Pirmosios nuotraukos iš nusileidimo vietos parodė, kad šalia zondo yra tik keli akmenys. Tai dar viena gera žinia, nes akmenuotoje vietovėje galėjo iškilti sunkumų siekiant išskleisti saulės baterijas ir zondo prietaisus.
Ateinančiomis dienomis „InSight“ nuo savo dviejų kamerų turėtų numesti nuo dulkių saugančius skaidrius dangtelius, todėl tikimasi sulaukti geresnės kokybės nuotraukų.
„Tikimės, kad didesnės raiškos nuotraukos patvirtins mūsų preliminarius vertinimus“, – sakė NASA „InSight“ projekto vyriausiasis mokslininkas Bruce'as Banerdtas.
„Jeigu šios kelios nuotraukos, (padarytos) tebesant skiriamąją gebą mažinantiems dangteliams nuo dulkių, yra tikslūs, tai yra palankus ženklas tiek prietaisų išskleidimui, tiek „kurmio“ prasiskverbimui, mums atliekant giluminių šilumos srautų eksperimentą“, – pridūrė jis.
