600 mln. dolerių kainavęs „Kepler“ teleskopas buvo paleistas 2009 metų kovą. Per pusketvirtų metų mūsiškėje Paukščių tako galaktikoje jis aptiko daugiau nei 3,5 tūkst. planetų-kandidačių, iš kurių 135-ių egzistavimas patvirtintas kitais stebėjimais. Misijos mokslininkai mano, kad bus įrodytas daugiau nei 90 proc. „Kepler“ atrastų egzoplanetų egzistavimas.
Egzoplanetas šis teleskopas fiksuoja stebėdamas žvaigždžių ryškumo pokyčius: praskriejus egzoplanetai žvaigždės ryškumas sumažėja. Remiantis surinktais duomenimis nustatomas galimas egzoplanetos dydis, sandara ir kiti parametrai.
Observatorijos pozicija kosmose buvo valdoma trimis „reakcijos ratais“ – variklių funkciją atliekančiais įrenginiais. Stabilumui užtikrinti reikėjo bent trijų veikiančių tokių įrenginių, o paleidimo metu „Kepler“ turėjo juos keturis. Tačiau pernai liepą sugedo antrasis „ratas“, o šių metų gegužę nustojo veikti atsarginis ketvirtasis.
Inžinieriams pavyko abu sugedusius įrenginius „prikelti“, tačiau jie sukelia per didelę trintį, kad stabiliai išlaikytų „Kepler“ pastovioje pozicijoje. Taigi kosminė observatorija nebegali atlikti jai skirtų užduočių.
Anksčiau NASA net penkis kartus buvo išsiuntusi astronautus remontuoti kosminio teleskopo „Hubble“, tačiau „Kepler“ skrieja ne aplink Žemę, o aplink Saulę ir yra už milijonų kilometrų nuo mūsų planetos. Taigi toks variantas nėra svarstomas.
NASA dar ketina aiškintis „Kepler“ galimybes ir kam jis galėtų būti pritaikytas ateityje (pvz., jis galėtų ieškoti asteroidų, kometų ar supernovų sprogimų). Tiesa, teleskopo išlaikymas kainuoja 18 mln. dolerių per metus, taigi jei didelės naudos teleskopas nesuteiks, jis bus išjungtas.
„Tačiau tai tikrai nėra paskutinis kartas, kai girdite „Kepler“ vardą. Teleskopas surinko didžiulį kiekį duomenų, kuriuos mes toliau analizuosime“, – pastebėjo NASA astrofizikos padalinio vadovas Paulas Hertzas.
