Kaip rašo CNN, grįžimas į Mėnulį pažymėtų pirmą astronautų komandos misiją nuo „Apollo“ programos, kuri baigėsi beveik prieš penkis dešimtmečius.
Nauja programa, pavadinta Artemis, sulaukė džiaugsmingų reakcijų iš kosmoso entuziastų, kurie viliasi, jog JAV valdžia ims rimtai žiūrėti į galimybę žmonėms vėl tyrinėti Mėnulį. Tiesa, į programą kai kurie ekspertai pažiūrėjo su nemaža skepsio doze.
Laukiančių darbų sąrašas yra iš tiesų labai ilgas: pagreitinti vėluojantį labai didelio biudžeto reikalaujančios raketos kūrimą, pritraukti naujų privataus sektoriaus partnerių, pastatyti nedidelę kosminę stotį, išbandyti technologiją, apmokyti astronautus, sukurti naujus skafandrus o tada saugiai nugabenti į Mėnulį. Šios kelionės metu Mėnulyje turėtų nusileisti ir pirmoji moteris.
Už visa tai atsakingas NASA administratorius Jimas Bridenstine'as CNN sakė, kad tam, jog užmojis pavyktų, daug dalykų turi būti atlikti tinkamai.
„Yra techninių rizikų, yra rizika, kad pritrūksime biudžeto. Yra rizika, kad nespėsime su tvarkaraščiu. Ir, žinoma, didžiausia rizika, kad mes gabename žmones raketomis, tai visada pavojinga“, – pripažįsta jis.
Tačiau NASA atstovas yra įsitikinęs, kad tai galima padaryti.
Trūksta ne tik pinigų
Didžioji dalis įrangos, reikalingos šiam ambicingam projektui, arba atsilieka metais nuo nustatyto tvarkaraščio, arba kainuoja milijonais dolerių brangiau, nei NASA tam gali skirti, arba apskritai dar neegzistuoja.
Pavyzdžiui, NASA galingos nauja raketa – „Space Lauch System“ (SLS), turėjo būti pasirengusi testiniam skrydžiui dar 2017 metais, tačiau tai nukelta iki mažiausiai 2020-ųjų.
Jos vystymas kainuoja mažiausiai 12,5 milijardų JAV dolerių, tačiau naujausi skaičiavimai parodė, kad tai gali kainuoti papildomus 2 milijardus.
Taip pat NASA darbų sąraše yra nedidelės kosminės stoties – „Gateway“ ir prietaiso, kuris iš kosminės stoties nugabentų astronautus ant Mėnulio paviršiaus, sukūrimas. Bėda ta, kad šiuo metu neegzistuoja tokia technologija.
Net jei NASA išspręs keblius klausimus, jos biudžete paprasčiausiai nėra tiek, kiek reikia, lėšų.
J.Bridenstine'as sako, kad kasmet gali prireikti papildomų 4–6 milijardų JAV dolerių prie 20 milijardų, kuriuos NASA gauna kasmet.
Ekspertų teigimu, įtikinti JAV Kongresą skirti lėšas bus sunkioji šio reikalo dalis.
Įvairūs politikai jau pareiškė paramą planui ir vėl apsilankyti Mėnulyje, tačiau nemaža dalis jų skeptiškai vertina galimybes tai padaryti jau 2024 metais.
Demokratė Kendra Horn, kuri pirmininkauja už šiuos klausimus atsakingam pakomitečiui, sakė, kad didžiausias iššūkis ir nuogąstavimai susiję su tvarkaraščio pakeitimais.
Ji ir dar keli Kongreso nariai stengiasi išpešti detales, koks NASA konkretus pinigų leidimo planas ir kaip bus užtikrinamas astronautų saugumas.
Taip pat iki šiol nėra aišku, iš kur galima paimti papildomų pinigų, kurių reikia NASA. Prezidento Donaldo Trumpo administracija pasiūlė 1,6 mlrd. dolerių paimti iš Pell Grants programos, kuri duoda paskolas nepasiturintiems studentams. Tačiau K.Horn tokią idėją sutiko su priešiškumu.
