Rentgeno spindulių diapazone dirbančio teleskopo „Chandra“ užfiksuotas pulsaras Vela yra itin greitai aplink savo ašį besisukanti, vos 12 kilometrų skersmens neutroninė žvaigždė. Ši žvaigždė žiebė tokį didelės energijos dalelių pliūpsnį, kad šis nusidriekė net keletą trilijonų kilometrų (0,7 šviesmečio).
Milžinišką tankį už 1 tūkst. šviesmečių nuo Žemės nutolusi Vela įgijo todėl, kad prieš 10 tūkst. metų toje pačioje vietoje, kur dabar dūzgia pulsaras, sprogo gigantiška žvaigždė. Supernovos tipo sprogimo metu atomai buvo suskaldyti, o visa, kas lengviau už atomų branduolius, buvo išsviesta į kosmosą. Likę atomų branduoliai susitelkė į vieną kūną ir virto neutronine žvaigžde.
Velos išspjautos didelės energijos dalelės skrieja maždaug 70 proc. šviesos greičio. Naujausi observatorijos „Chandra“ duomenys rodo, kad veikiausiai vyksta Vela pulsaro ašies precesija. Precesijos periodas – apie 120 Žemės parų.
Vela yra it koks besisukantis sodo purkštuvas – skirtumas tik tas, kad purškia jis ne vandenį ir purškia beveik šviesos greičiu“, – aiškina Toronto universiteto astronomas Martinas Durantas.
Viena iš galimų pulsaro ašies svyravimo priežasčių – neutroninė žvaigždė nežymiai deformavosi ir dabar nebėra idealios sferos pavidalo. Deformaciją galėjo nulemti beprotiško sukimosi ir ūmių tokio sukimosi „pagreitėjimų“ derinys.
„Nuokrypis nuo idealios sferos pavidalo siekia gal tik vieną šimtamilijonąją dalį, – tvirtina tyrimo bendraautorius Olegas Kargalcevas iš George'o Washingtono universiteto (JAV), tyrimo rezultatus pirmadienį pristatęs 221-ojoje Amerikos astronomijos bendrijos suvažiavime. – Neutroninės žvaigždės yra tokios tankios, kad net ir toks nanokalibro nuokrypis joms turi didžiulės įtakos.“
Jei bus patvirtintas Velos precesijos atvejis, tai bus pirmas kartas, kai astronomai aptiko tokią neutroninę žvaigždę.
Tai – jau antras „Chandra“ filmukas su pulsaru Vela pagrindiniame vaidmenyje. Pirmasis pasaulį išvydo 2003 m. Jis buvo susuktas iš trumpesnių ir ne tokių tikslių kadrų, kuriuose dalelių srauto pokyčiai nebuvo taip aiškiai matomi.
Astronomai prie Velos tyrimų grįžo todėl, kad šis atvejis suteikia puikias galimybes tyrinėti pulsarus ir jų generuojamus pliūpsnius. Į Velos žiebtą 0,7 šviesmečio dalelių „čiurkšlę“ panašiais, tik didesniais tvyksniais svaidosi ir galaktikų branduoliuose tūnančios supermasyvios juodosios skylės. Kadangi Vela yra santykinai arti Žemės, jos atvejį, skirtingai nei tolimas juodąsias skyles, galima nuodugniau ir tiksliau.
Jei Velos precesija bus įrodyta, tai reikš, kad ši deformuota neutroninė žvaigždė turėtų būti nuolatinis gravitacinių bangų šaltinis.
Tyrimo rezultatus pristatantis straipsnis publikuotas žurnale „The Astrophysical Journal“.
