Marse siaučianti itin bjauri dulkių audra visiškai užtemdė dangų virš „Opportunity“ ir neleidžia šiam Marso veteranui pasipildyti savo energijos atsargų, tačiau NASA inžinieriai optimistiškai tikisi, kad pasibaigus audrai „Opportunity“ sugebės prabusti ir tęsti savo mokslinę misiją. Nors nerimo taip pat yra. Daug.
„Jausmas toks, tarsi tavo artimasis gulėtų ligoninėje, komos būsenoje. Gydytojai jums sako „Duokime jam laiko pamiegoti ir jis prabus“. Visi gyvybiškai svarbūs rodikliai yra geri. Tad tereikia laukti. Bet tai tikrai nereiškia, kad pavojaus nėra“, – sakė NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos „Opportunity“ misijos projekto vadovas Johnas Callasas.
Paskutinis kontaktas su „Opportunity“ buvo užmegztas birželio 10 dieną, kuomet zondas persiuntė radijo transmisiją, rodančią, jog jo energijos gavimo lygis yra žemiausias per visą jo veikimo laiką. Dėl to NASA paskelbė „kosminio aparato pavojų“: „Opportunity“ generuojamos energijos nepakako net pačioms būtiniausioms funkcijoms. Kuomet NASA pabandė susisiekti su marsaeigiu birželio 12 dieną, jokio atsako nebuvo sulaukta. Tai reiškia, kad zondas persijungė į labai mažai energijos naudojant režimą.
Taigi, koks NASA veiksmų planas? Iš esmės – laukti, kol baigsis audra. Veikiausiai „Opportunity“ nerodys jokių gyvybės ženklų tol, kol dulkės pakankamai neišsisklaidys ir zondo Saulės energijos skydelių nepasieks pakankamai šviesos ir kol vidinis zondo akumuliatorius neįsikraus pakankamai, kad galėtų vėl įsijungti. Jeigu tai pavyks, ryšys su Žeme vėl galės būti užmegztas. „Šiuo metu esame laukimo režime. Kiekvieną dieną klausomės galimo signalo iš marsaeigio ir esame pasirengę į jį reaguoti“, – sakė J.Callasas.
Visai gali būti, kad laukti teks ganėtinai ilgai: kelias pastarąsias savaites dulkių audros plotas tik plėtėsi, dabar ji dengia apie ketvirtį Marso paviršiaus. Netrukus ji gali išplisti ir po visą planetą, o jos trukmė gali būti net ilgesnė už mėnesį. Iš esmės dėl šios audros Marso dienos virto naktimis, taigi, „Opportinity“ inžinieriams teks apsišarvuoti kantrybe.
Daugiausiai susirūpinimo jiems kelia „Opportunity“ temperatūra. Aparatas apšyla vien dėl to, kad juda, atlieka vienokias ar kitokias užduotis. Tačiau kai jis stovi ir visiškai nieko nedaro, jo temperatūra krinta. O pasiekus kritinį tašką zondas gali sugesti negrįžtamai. Laimei, marsaeigio temperatūrą palaiko aštuoni plutonio šildytuvai, generuojantys mažytį šiluminės energijos kiekį. Be to, „Opportunity“ yra tokioje Marso vietoje, kur netrukus prasidės vasara, taip pat Marsą šildo ir pati dulkių audra. Zondas suprojektuotas taip, kad nesugestų net pasiekus -55 ºC temperatūrą. Prognozuojama, kad jis šios audros metu neturėtų atšalti labiau nei iki -36 ºC. „Manome, kad pavyks kurį laiką iškentėti“, – sakė J.Callasas.
Šiuo metu bet kokia energija, kurią sugeba generuoti „Opportunity“, yra nukreipiama į zondo vidinį laikrodį. „Zondas atjungė akumuliatorių nuo likusios elektronikos dalies ir foniniu režimu veikia tik laikrodis“, – sakė buvęs „Opportunity“ skrydžio direktorius Mike'as Seibertas. Taip yra dėl to, kad zondui reikia žinoti, koks bus laikas kai jis vėl išvys Saulę. Kai tik „Opportunity“ energijos skydelius pasieks pakankamai šviesos, jis šiek tiek įsikraus, vėl prie akumuliatoriaus prijungs elektronikos grandines ir kiekvieną dieną bandys prabusti tuo metu, kai Saulė bus aukščiausiame dangaus taške. Būtent tokiu metu, kai tik pasibaigs audra, NASA ir bandys susisiekti su Marse dirbančiu veteranu.
Sunkumai prasidėtų tada, jeigu „Opportunity“ generuojamos energijos nepakaks net laikrodžio maitinimui palaikyti. Jeigu marsaeigis pames laiką, jis gali prabusti netinkamu laiku. Pavyzdžiui, jis gali bandyti prabusti tada, kai Saulė yra žemiau horizonto, manydamas, kad tai yra Marso vidudienis. Jeigu taip nutiktų, „Opportunity“ supras, kad šviesos nėra ir, energijos taupymo sumetimais, vėl persijungs į miego režimą. Mažiau nei po dienos bus pasirinktas kitas prabudimo laikas – jei pasiseks, tuo metu, kai švies Saulė. Toks ciklas bus kartojamas tol, kol pavyks užmegzti ryšį su Žeme. Tai reiškia, kad NASA turės siuntinėti signalą ganėtinai dažnai, kad pataikytų į tokį nenuspėjamo įsijungimo langą. Ruošiantis tokiems avarinio susisiekimo bandymams NASA jau paprašė daugiau teisių naudotis tarpplanetiniu Žemėje sumontuotų ryšio antenų tinklu „Deep Space Network“.
Bendru vertinimu NASA inžinieriai optimistiškai vertina savo galimybes dar kartą susisiekti su „Opportunity“. Yra tikimybė, kad audrai pasibaigus smėlis bus užteršęs zondo kameros objektyvą, teigia M.Seibertas. Tačiau veikiausiai jis dar neišleido paskutinio atodūsio. „Kad nužudytų „Opportunity“, Marsui kitą kartą teks pasistengti labiau“, – sakė buvęs skrydžio vadovas.
