Šis zondas ir jo dvynys „Voyager 2“ buvo paleistas daugiau kaip prieš 40 metų tirti Saulės sistemos išorinių planetų. Dabar jie yra toliausiai nuo Žemės nukeliavę žmogaus sukurti objektai.
Vis dėlto po dešimtmečių veikimo „padėties valdymo varikliai“, pasukantys aparatą silpnais reaktyviniais pliūpsniais, gerokai susidėvėjo.
Nedidelių zondo padėties korekcijų prireikė, kad „Voyager“ antena būtų pasisukusi į Žemę ir galėtų toliau siųsti bei priimti signalus.
„Už 13 mlrd. mylių (21 mlrd. km) nuo Žemės nėra mechanikos dirbtuvių, kur būtų galima pasiremontuoti“, – sakoma JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos pranešime spaudai.
Kalifornijoje įsikūrusios NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijos (JPL) ekspertai nusprendė šįkart panaudoti keturis atsarginius manevrinius variklius, paskutinį kartą paleistus 1980 metų lapkričio 8-ąją.
„Voyager“ skrydžio komanda atkasė dešimtmečių senumo duomenis ir ištyrė programas, užkoduotas pasenusia asemblerio kalba, siekiant užtikrinti, jog galėsime saugiai išbandyti variklius“, – sakė JPL vyriausiasis inžinierius Chrisas Jonesas.
Inžinieriai paleido variklius antradienį ir patikrino jų gebėjimą pasukti „Voyager“ 10 milisekundžių trukmės impulsais. Po to teko laukti 19 val. 35 min., kol informacija apie bandymo rezultatus atskries nuo aparato iki signalus priimančios antenos Goldstoune, Kalifornijoje.
Paaiškėjo, kad varikliai veikia visiškai sklandžiai.
„Voyager“ komanda kaskart vis labiau jaudinasi, atlikusi svarbų žingsnį išbandant manevrinius variklius. Nuotaika buvo palengvėjimas, džiaugsmas ir nepatiklumas, kad šie ilgai ilsėjęsi varikliai perėmė kartelę, tarsi visiškai nebūtų praėję laiko“, – sakė JPL reaktyvinių variklių inžinierius Toddas Barberis.
Faktas, kad pavyko panaudoti atsarginius variklius, reiškia, kad „Voyager 1“ naudojimo trukmė buvo pratęsta dar 2–3 metais, pridūrė „Voyager“ projekto vadovė Suzanne Dodd.
NASA planuoja nuo sausio zondo padėties korekcijoms naudoti tik buvusius atsarginius manevrinius variklius.
Tikėtina, kad panašūs bandymai bus atlikti su „Voyager 2“.
Mokslininkai iki šiol kasdien gauna žinutes iš abiejų „Voyager“ zondų. Tikimasi, kad informaciją jie siųs dar apie dešimtmetį.
„Voyager“ misijos, per kurias šie zondai praskriejo netoli Jupiterio, Saturno, Neptūno ir Urano, suteikė daug naujų žinių apie Saulės sistemą.
Šie plutonio termoelektrinių generatorių maitinami aparatai veiks, kol išseks jų radioaktyvaus kuro atsargos, bet ir toliau skries Paukščių Tako galaktikos centro link.
