Per tiesioginę transliaciją NASA administratorius Charlesas Boldenas pranešė, kad NASA turės 18,5 mlrd. dolerių biudžetą – dvigubai daugiau nei tikėtasi. Tačiau mokslo entuziastus labiausiai pradžiugino žinia, kad 100 mln. šios sumos bus skirta Jupiterio palydovo Europos tyrimams, rašo sciencealert.au.
"Looking to the future, we’re planning a mission to explore Jupiter’s fascinating moon Europa."-Bolden #StateOfNASA pic.twitter.com/v9L46zn4Up
— NASA (@NASA) February 2, 2015
Europa yra vienas realiausių Saulės sistemos kandidatų nežemiškai gyvybei, tačiau iki šiol Jupiterio palydovo tyrimams buvo skirta labai mažai dėmesio.
Vienas iš 63 Jupiterio palydovų Europa yra vos mažesnis nei mūsų Mėnulis, jo skersmuo siekia 3120 kilometrų. Labiausiai astronomus Europa domina todėl, kad po palydovo apledėjusiu paviršiumi tvyro vandens klodai.
Manoma, kad šis vanduo yra sūrus ir maždaug 100 km storio sluoksnyje – maždaug dešimt kartų storesnis nei Žemės vandenynuose. Preliminarūs teleskopų duomenys rodo, kad Europoje gali būti du ar net tris kartus daugiau vandens nei Žemėje.
Ten kur yra vanduo, dažnai yra ir gyvybė, taigi Europa yra labai įdomi vieta tyrimams.
Žemiau esančiame vaizdo įraše NASA reaktyvinių variklių laboratorija aiškina, kodėl Jupiterio palydovas toks įdomus mokslui.
