„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

NASA kosminis planas – nyris į šaltus metano vandenynus Titane

NASA planuoja pasiųsti išmanųjį nyrlaivį į Saturno palydovą Titaną autonominiam jo stingdančiai šaltų vandenynų tyrimui.
Taip galėtų atrodyti NASA tyrimų instrumentas Titane
Taip galėtų atrodyti NASA tyrimų instrumentas Titane / NASA nuotr.
Temos: 2 NASA Kosmosas

Nyrlaivis (įrengimas, skirtas pasinerti į skystį ir plaukti nustatytame gylyje) tirtų palydovo paviršių dengiančius šaltus skysto metano ir etano vandenynus, siųstų vertingus duomenis į Žemę, praėjusią savaitę paskelbė kriogenikos inžinierius Jasonas Hartwigas NASA inovatyvių pažangių koncepcijų (NIAC) simpoziume.

Techniniuose autonominio nyrlaivio juodraščiuose ant jo nugaros numatytas didžiulis komunikacijų „pelekas“, per kurį jis galėtų tiesiogiai komunikuoti su imtuvais, esančiais už 1429 milijonų kilometrų – Žemėje.

6 metrų ilgio nyrlaivis naudotų įdomią balasto sistemą, kuri pasisemtų skysčio, kai reikės panirti ir jį išpumpuosianti, kai reikės pakilti. Titane nebus jokių kuro bakų, tad svarbu bus naudoti kaip įmanoma mažiau energijos.

Kaip veikiausiai numanėte, nyrlaivyje bus pilna visokiausios meteorologinės įrangos, jutiklių, radarų bei sonarų, taip pat vaizdo kameros, kuriomis bus siekiama išgauti geriausius įmanomus Titano aplinkos vaizdus.

Titane neįtikėtinai šalta, jį dengia skystas metanas ir cianido debesys, bet mokslininkus jis domina, nes primena ankstyvą Žemę.

Išskyrus Žemę, Titanas yra vienintelis žinomas Saulės sistemos kūnas, kurio paviršiuje yra stabilios, skystos jūros. Jo atmosfera veikia panašiai, kaip ir mūsiškė, jos hidrologiniai ciklai primena vykstančius Žemėje ir nusakančius vandens judėjimą tarp gėlo ir sūraus, ar skysto vandens ir ledo.

Vienas iš svarbiausių nyrlaivio naudojimo Titano tyrinėjimams faktorių yra aparato daugiafunkciškumas. Paviršiuje jis gali matuoti bangas, atmosferą, vėjus, o paniręs gali tirti skysčio, kuriame plaukia, sudėtį ir imti jūros dugno mėginius.

„Jeigu jis galės panirti žemiau jūros paviršiaus ir tam tikrose vietose nusigauti iki pat dugno, paliesti dugną dengiantį dumblą ir paimti jo mėginius bei ištirti jo sudėtį, labai daug sužinosime apie aplinką,“ – sakė vienas iš tyrėjų, Michaelas Paulas iš Pensilvanijos valstijos universiteto.

Kol kas nyrlaivio kūrimas sustabdytas, laukiant NASA „Cassini“ zondo duomenų apie Titaną ir jo jūras. Projektą tikimasi peržiūrėti iki 2017 metų kovo.

Bus analizuojama bet kokia nauja informacija iš „Cassini“ apie Titano jūrų gylius, slėgius ir temperatūras, ir nyrlaivio dizainas bus atitinkamai pritaikomas.

Užbaigus dizainą, iki nyrlaivio siuntimo į Titaną dar bus likę gražaus laiko – pirmoji misija planuojama 2038 metais.

Taigi, net jei nepatinka laukti, kol galėsime išvysti šios fantastiškos kelionės rezultatus, panašu, teks. Bet kol kas pasigėrėkite šio naujo nyrlaivio animacija:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs